Verslininkas pastebėjo, jog ir kai kurie Lietuvos ekonomistai pripažino, kad maisto produktų kainų augimas liepos mėnesį, lyginant su situacija birželį, ėmė lėtėti ar net stabtelėjo.
D.Dundulis taip pat teigė manąs, kad šių metų rudenį maisto kainos turėtų nustoti didėjusios.
– Tačiau rudenį prasidės derliaus – grūdų, daržovių – nuėmimas. Ar pamačius jų kainas lietuvių neištiks šokas?
– Kai prasidėjo karas Ukrainoje, kviečių kaina, rodos, siekė 440 eurų už toną. Šiuo metu jų tona kainuoja apie 330–340 eurų.
Bet tai nereiškia, kad duona atpigs, nes grūdai sudaro tik 20–30 proc. duonos kainos. O juk iš jų dar reikia pagaminti miltus.
Duonos kainą pastaruoju metu stipriai kandžioja elektros ir dujų sąnaudos, nes per metus elektra pabrango maždaug keturis kartus. Dujų kaina išaugo taip pat panašiai. Anksčiau energijos ištekliai sudarė 10–20 proc. duonos kainos, o šiuo metu jau siekia net 40–50 proc.
Jei elektra ir dujos nepigs, duonos kainos, gal ir nedaug, tačiau dar išaugs. Daugelis duonos gamintojų šiuo metu jau dirba nuostolingai. Jų siekis – kad darbo diena bent jau nieko nekainuotų, nes dabartinėmis sąlygomis jie už kiekvieną dieną dar turi ir primokėti.
Kita vertus, net pakilus kainoms šiuo metu „Norfoje“ 700 gramų duonos galima nusipirkti už 42 centus. Jos kokybė tikrai nėra bloga.
– Taip išaugusios duonos kainos gali priversti žmones duoną kepti namuose.
– Galiu drąsiai pasakyti, kad namie keptos duonos kaina, net neįvertinus darbo sąnaudų, bus kur kas didesnė nei jos vidutinė kaina parduotuvėje, todėl kažin ar dažnas namie atidarys kepyklą.
– Kokių rudenį būtų galima tikėtis visų lietuvių vartojamų daržovių – bulvių, morkų, kopūstų, burokėlių, svogūnų – kainų?
– Jų kainas lems ne tik derlius Lietuvoje, bet ir tai, kokia situacija bus Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje ar kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Rudenį bulvės turėtų dar labiau atpigti. Kitų daržovių derlius, tikėtina, bus neblogas, nes šią vasarą nebuvo sausrų, kaip anksčiau.
Nors žemdirbiai skundžiasi, kad pabrango degalai ir trąšos, daržovių kainos Lietuvoje pri– klausys nuo jų kainų kaimyninėse šalyse, o ne nuo to, kiek šiuo metu kainuoja trąšos. Jei, tarkim, morkų kilogramas Lietuvoje rudenį kainuotų 50 centų, o Lenkijoje – 20 centų, neabejotinai pirktume lenkiškas morkas.
– Greičiausiai ir rudenį, ir kitais metais lietuviams, kaip ir pastaruoju metu, bus pigiau savo šaldytuvus ir atsargas papildyti maisto prekėmis iš Lenkijos?
– Lietuvoje energijos ištekliai, palyginti su kitomis Europos šalimis, brango kur kas daugiau. Pavyzdžiui, Olandijoje elektra pabrango 20–30 proc., Vokietijoje – apie 15 proc. Tuo metu Lietuvoje elektros kaina, lyginant su praėjusiais metais, šoktelėjo į viršų apie 350 proc., kuro – apie 100 proc.
Daugelis ES šalių vyriausybių ėmėsi priemonių, kurios jų gyventojams sumažintų infliacijos naštą, – kylant energijos kainoms mažino pridėtinės vertės mokesčius, akcizus.
Deja, mūsų šalies Vyriausybė nieko nedarė.
– Kaip jums atrodo, kodėl?
– Verslininkui valdyti įmonę, kai ji turi daug pinigų, kur kas lengviau nei tada, kai jos piniginė smarkiai ištuštėjusi. Prieš 2–3 metus Lietuvos biudžetas buvo maždaug 10,5 mlrd. eurų, o dabar siekia apie 16 mlrd. eurų.
Todėl akivaizdu, kad valdyti šalį su tokiu biudžetu kur kas paprasčiau ir lengviau, nei turint jame kone šešiais milijardais eurų mažiau. Nors buvo gauta dotacijų iš ES, faktiškai už viską sumoka Lietuvos mokesčių mokėtojai.
Kita vertus, keistai atrodo, kai surenkamas pusantro karto didesnis biudžetas, o senjorų pensijos tiek tikrai nepadidėjo. Esant tokiai infliacijai pensijos turėtų didėti net daugiau nei pusantro karto.
Stebina ir tai, jog neretai džiaugiamasi, kad kokiai nors ūkio sričiai padidinami mokesčiai. Iš tikrųjų tie mokesčiai padidėja tos srities produktų ar paslaugų vartotojams.
Kam atitenka padidėjusių bankų paslaugų kainų našta? Jų klientams, o ne bankams.
– Ar prasidėjus karui Ukrainoje labai padidėjo iš ten įvežamų prekių kainos? Gal kai ko jau iš viso nebeįmanoma atsivežti?
– Karas užkirto kelius atsivežti iš Ukrainos druskos, todėl šiuo metu iš Lenkijos ar Italijos gabenama druska apie 30 procentų brangesnė. Sutriko ukrainietiškų saldainių tiekimas, bet aliejaus jau atvežama tiek pat, kiek ir prieš karą. Tik jo kaina, žinoma, pakilo apie 40 proc.
– Jau neabejojama, kad karas Ukrainoje užtruks ir šiemet tikrai nesibaigs. Ar jo padariniai ateityje turės įtakos maisto kainoms Lietuvoje?
– Labiausiai maisto prekių kainas lems energijos išteklių kaina. Kai tik dujos ir elektra atpigs, kris ir maisto prekių kainos.
Mano galva, po 2–3 metų elektra pradės smarkiai pigti, nes šiuo metu daug investuojama į saulės ir vėjo jėgaines, Europos šalyse bus paleidžiamos atominės elektrinės, todėl gana greitai susidarys elektros energijos perteklius.
Jau nutiestos jungtys tarp įvairių ES ir kitų šalių, todėl elektra galės tekėti įvairiomis kryptimis.
– Ar prasidėjus karui Ukrainoje ir drastiškai padidėjus energijos kainoms sumažėjo vartojimo mastas Lietuvoje?
– Apie pramonines prekes tikslių žinių neturiu, o maisto produktų bent jau „Norfos“ prekybos centruose įsigyjama keliais procentais mažiau, tačiau žmonės jiems išleidžia panašią sumą kaip ir pernai.
Nereikėtų pamiršti, kad šių metų vasarą kur kas daugiau Lietuvos gyventojų išvyksta atostogauti ir turistauti į užsienį. Juk praėjusių metų vasarą buvo karantinas ir jiems teko tenkintis atostogomis tėvynėje arba kaimyninėse Baltijos šalyse. Palangoje ir kituose šalies kurortuose buvo rekordinis pelnas.
Šiemet iš Vilniaus oro uosto kasdien į Antalijos kurortą Turkijoje vienas po kito išskrenda keturi lėktuvai, pilni atostogautojų. Kad tiek lėktuvų iš Lietuvos būtų išsiunčiama į vieną kurortą, man dar nėra tekę matyti.
Degalų kainos Lietuvoje jau buvo pasiekusios dviejų eurų aukštumas, bet ar gatvėse nors kiek sumažėjo automobilių? Ką tai reiškia? Tik tai, kad gerai gyvename.
