„Kabelių reikia absoliučiai visoje Europoje, jų reikia ir mums. Todėl jau rangovai indikuoja, kad šių projektų jie nesugebėtų padaryti 2025-aisiais metais. Jie kalba apie 2027–2028 metus. Bet dėkinga situacija ta, kad „Harmony Link“ nėra būtinas sinchronizacijai – tai yra prekybinis kabelis“, – trečiadienį sakė R.Masiulis.
„Pagal tai, ką indikuoja konkurso dalyviai, matome, kad jie pajėgumų 2025 metams neturi“, – teigė jis.
Pasak R.Masiulio, tokią situaciją lemia šiuo metu pasaulyje išaugusi elektros kabelių statyba.
„Kabelių statyba pasaulyje irgi dabar pasiekusi apogėjų. Su kabelių gamintojais, statytojais, kai mes kalbamės, jie turi projektų daugybei metų į priekį, nes Rusijos karas su Ukraina išjudino ne tik mus, bet ir visą pasaulį, ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtra visame pasaulyje labai pagreitėjo“, – teigė R.Masiulis.
„O ką daro žmonės, kad spartintų atsinaujinančią energetiką? Stato vėjo jėgaines jūroje. Kad jos būtų pajungtos į krantą, reikia kabelių“, – pridūrė jis.
Anot „Litgrid“ vadovo, vėlesnis „Harmony Link“ projekto įgyvendinimas neturės įtakos sinchronizavimo procesui.
BNS žiniomis, tiesti jūrinį kabelį pretenduoja dvi kompanijos: viena jūrinių ir sausumos kabelių gamybos bei statybos lyderių pasaulyje Danijos grupė „NKT Cables Group“ (ji perėmė Švedijos ABB, tiesusios jūrinę jungtį „NordBalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos, kabelių gamybos verslą) bei viena didžiausių pasaulyje kabelių gamintojų Italijos „Prysmian Group“.
Tuo metu keitiklių stotis Lietuvoje ir Lenkijoje pretenduoja statyti vienos didžiausių Lenkijos statybų grupių „Budimex“ ir Japonijos „Hitachi Energy“ įmonių Lenkijoje bei Švedijoje konsorciumas. Tai BNS anksčiau patvirtino Lenkijos PSE ir „Budimex“.
„Litgrid“ neatskleidžia konkurso dalyvių pavadinimų ir jų skaičiaus. Tikimasi, kad jo nugalėtojas paaiškės iki šių metų pabaigos.
700 megavatų (MW) galios 680 mln. eurų vertės 330 kilometrų ilgio „Harmony Link“ yra didžiausias ir brangiausias sinchronizavimo projektas. Tai bus antroji Lietuvą ir Lenkiją jungianti elektros jungtis – 2016 metais įrengta sausumos linija „LitPol Link“.
Didžioji dalis 290 kilometrų ilgio kabelio bus tiesiama Lietuvos ir Lenkijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose Baltijos jūroje, trasa taip pat kerta Švedijos ekonominę zoną.
Sinchronizuotis su Europa galėtume 2024 metais
Lietuvos elektros sistema veikti sinchroniškai su Vakarų Europa būtų pasiruošusi 2024 metų pirmoje pusėje, sako R.Masiulis. Tačiau, pasak jo, dar reikia įtinkinti Latviją ir Estiją, kad jos paspartintų savo projektus.
„Įgyvendinus sinchroninių kompensatorių projektą, įgyvendinus dviejų šimtų megavatų baterijų parką Lietuvoje ir Estijoje pastačius dar vieną sinchroninį kompensatorių 2024-ųjų metų pirmoje pusėje, galbūt net pirmąjį ketvirtį, mes būtume pasiruošę sinchronizuotis su kontinentine Europa technologiškai“, – trečiadienį sakė R.Masiulis.
Jo teigimu, šiuo klausimu aukščiausiu lygiu jau diskutuojama su Latvija ir Estija.
„Aišku, reikia suprasti, kad tuos dalykus reikia suderinti su latviais ir estais. Mes jiems šiuos savo planus jau rodėme, nes sinchronizuotis turi visos trys šalys. Bet bent jau Lietuvoje mes matome, kad tai techniškai yra įmanoma“, – teigė R.Masiulis.
Vis dėlto, pasak „Litgrid“ vadovo, Latvija ir Estija teigia, kad jos nėra pasiruošusios greitesniam sinchronizavimo procesui.
„Kol kas atsakymas iš jų, kad jie nėra pasiruošę, bet ta diskusija jau dabar prasidėjo. Mes matome, kad tas pasiruošimas būtų visuose Baltijos šalyse. Mes jau kalbame ne tik už save, bet visas šitas priemones įgyvendinus, techniškai būtų galimybė Baltijos šalims sinchronizuotis“, – tikino R.Masiulis.
Pasak jo, trijų Baltijos šalių elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas kol kas nėra planuojamas – „Litgrid“ jį siūlo atlikti 2023 metų pabaigoje.
Pagal šiuo metu galiojančius susitarimus sinchronizaciją numatoma įgyvendinti iki 2025 metų pabaigos.
Staigiam atjungimui nuo BRELL būtume pasiruošę
Lietuva būtų pasiruošusi staigiam atjungimui nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos (BRELL), jeigu Rusija imtųsi tokio žingsnio, sako R.Masiulis.
„Jeigu Rusija mus atjungtų nuo BRELL sistemos, kad ir šiandien, mes būtume tam pasiruošę“, – žurnalistams trečiadienį sakė R.Masiulis.
Pasak jo, tokiu atveju Lietuvai nereikėtų riboti elektros vartojimo, o elektros kainos, tikėtina, išliktų panašios.
„Pagal mūsų analizę nereikėtų riboti elektros vartojimo. Didelių pasekmių šioje srityje nebūtų. Mes, trys Baltijos šalys, kartu efektyviai užtikrintume savo sistemos veikimą, o su Europa yra sutarta, kad per dvidešimt keturias valandas mus sinchronizuotų“, – teigė „Litgrid“ vadovas.
„Kainos dabar yra aukštos – ar elektrą importuosi, ar gaminsi vietoje, jos būtų panašios“, – pridūrė R.Masiulis.
Jis patikino, kad „Litgrid“ pastaruoju metu nėra gavusi informacijos iš Rusijos ir Baltarusijos apie galimus tinklo sutrikimus ar atjungimus.
Birželio pabaigoje buvo atšauktas Kaliningrado sistemos izoliuoto darbo bandymas – tuomet Maskva grasino, jog reaguodama į Lietuvos apribojimus kai kurių prekių tranzitui į Kaliningradą ji galėtų atjungti Lietuvą nuo BRELL.
BRELL sutartis yra 5 valstybių operatorių pasirašytas susitarimas dėl techninių sąlygų ir sistemų valdymo taisyklių, kad būtų užtikrinami elektros kokybės parametrai ir palaikomas stabilus ir patikimas elektros tiekimas.
Baltijos šalys sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa ir atsijungti nuo posovietinio BRELL žiedo ketina iki 2025 metų pabaigos. Tačiau Lietuva ragina spartinti šį procesą.
