„Tikrai populiaru kritikuoti valdžią ir Vyriausybę, puikiai suprantamas tas noras, bet, mano nuomone, nereikėtų kurstyti visuomenėje tokių mitų, kad čia yra kažkoks laukinis kapitalizmas, didėjantis skurdas ir socialinė atskirtis, kai oficiali statistika rodo, kad mes ne tik judame teisinga kryptimi, bei ir judame ta kryptimi sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Tokį faktą ignoruoti ir bandyti prastumti priešingai neatrodo labai gražu“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Jo manymu, valstybės vadovo kritika dėl Lietuvos netinkamos reakcijos į infliaciją ir jos suvaldymą yra ne visai pagrįsta, nes tvirtinant 2022 m. biudžetą, kai infliacija siekė apie 10 proc., buvo didinamas minimalus atlyginimas, neapmokestinų pajamų dydis (NPD), senatvės pensijos.
„Visa tai buvo nukreipta į pažeidžiamiausias visuomenės grupes, asmenis, kuriems pagalbos dėl infliacijos reikia labiausiai. Ir šiemet, infliacijai įsibėgėjus, visa puokštė priemonių buvo priimta, kai kurios iš jų taikytos retrospektyviai, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio lengvata centralizuotam šildymui, dar kartą didintas NPD, senatvės pensijos“, – sakė N. Mačiulis.
„Nėra labai daug valstybių, kurios taip greitai ir tiek daug priemonių pritaikė mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Mano manymu, kritika, kad Lietuva vėlavo ir skyrė nepakankamai, atrodo nepagrįsta saviplaka“, – pridūrė jis.
Ekonomistas pastebi, jog liko ignoruotas faktas, kad 18 proc. ribą viršijusi infliacija yra ekonomikos perkaitimo ženklas – tai, ką sakė ir Lietuvoje neseniai viešėję Tarptautinio valiutos fondo ekspertai, o siūlymai papildomai įlieti valstybės pinigų prasilenkia su ekonomine logika.
„Mes matome sparčiai augančius atlyginimus, tas augimas kelis kartus viršija produktyvumo augimą, o didėjančios sąnaudos dažnai virsta didesnėmis prekių ir paslaugų kainomis, dėl to mes ir matome tą didelę infliaciją. Papildomas pinigų liejimas iš valstybės biudžeto dar labiau pakaitintų tą ekonomikos židinį. Manau, kad buvo perlenkta lazda siūlant papildomas antiinfliacines priemones“, – sakė ekonomistas.
Valstybės vadovas savo kalboje pastebėjo, kad Lietuvos gyventojų pajamos auga pernelyg lėtai ir nepadės mažinti socialinės atskirties ir skurdo, tačiau, N. Mačiulio manymu, sparčiai augantis minimalus atlyginimas ir faktas, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) struktūroje atlyginimai sudaro daugiau 50 proc., prieštarauja tokiam teiginiui.
„Nelygybės ir ypač skurdo mažinimo fronte Lietuva per penkerius metus pasiekė labai įspūdingų rezultatų. Prezidentas sakė, kad pajamų augimas neužtikrins skurdo ir atskirties mažėjimo, o statistika rodo priešingus dalykus, praėjusiais metais absoliutaus skurdo lygis šalyje sumažėjo iki 3,9 proc., kai prieš penkerius metus jų buvo daugiau nei 10 proc. Kritikuoti tokį progresą neatrodo labai padoru“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Iš kalbos nesuprato, kam skirti paramą
Pristatydamas metinį pranešimą prezidentas daugiau dėmesio galėjo skirti ekonomikos pasiekimams, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Kaip bebūtų, Lietuvos ekonomika yra viena sparčiausiai atsigavusių po krizės, mes turėjome ir informacinių technologijų sektoriaus proveržį, ir mūsų pramonė viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje – greičiau nei Lietuvoje ji auga tik Airijoje“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
„Toks įspūdis, kad mes jau per daug įsisukę į tuos laužų gesinimus. Žmonės šokinėja psichologiškai nuo vieno laužų gesinimo prie kito ir kartais net nebemato gerų dalykų, kurie vyksta Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Prezidento kalboje apie migrantų krizę Ž. Mauricas pasigedo neteisėtų ir teisėtų atvykėlių atskyrimo bei teigiamo pastarųjų poveikio šalies ekonomikai.
„Kalbant apie migrantų krizę, galbūt galėjo būti paminėtas ir teigiamas į Lietuvą iš Baltarusijos ir Ukrainos atvykusių migrantų poveikis bei siekis juos integruoti. Manau, kad tai vienas svarbiausių Lietuvos uždavinių artimiausiu metu. Jeigu mes sugebėsime integruoti bent dalį tų žmonių, pagerės ir mūsų demografinė situacija, ir tas pačias pensijas galėsime sparčiau indeksuoti“, – sakė analitikas.
Ž. Mauricas teigiamai įvertino šalies vadovo kritišką požiūrį dėl COVID-19 pandemijos valdymo ir jo pasekmių.
„Pandeminiai ribojimai nuleisti iš viršaus turėjo labai menką poveikį arba jokio poveikio. (...) Jeigu mes neišanalizuosime, kodėl mūsų rezultatai tokie prasti, tai mes galime daryti vėl tas pačias klaidas ir lipti ant to paties grėblio“, – teigė ekonomistas.
Anot Ž. Maurico, prezidentas taip pat išsakė savalaikę ir pagrįsta kritiką dėl atidėtos mokesčių reformos.
„Buvo pažadas ir daug kas laukė, kad pavasarį mokesčių reforma turėjo būti pristatyta. Vėlgi, Vyriausybė turi pasiteisinimą, kodėl jie viso to nedaro – nes reikia gesinti laužus. Tačiau kadencija vis tiek jau įpusėjo ir gali būti, kad tuos laužus begesindami mes taip ir nematysime tos reformos“, – teigė ekonomistas.
„O horizontalų teisingumą reikėtų šiek tiek padidinti, nes mokesčių sistema turi spragų“, – pridūrė jis.
Tuo metu šalies vadovo teiginys apie oraus atlygio nusipelniusius žmones bei mažu darbo užmokesčiu konkurencingumą grindžiantį verslą, pasak ekonomisto, yra nepagrįstas.
„Atlyginimų ir BVP santykis dabar yra didžiausias per visą Lietuvos istoriją ir netgi didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai kaip tik manau, kad atlyginimai bent jau santykinai nėra maži“, – teigė Ž. Mauricas.
Ekonomistas teigė nesupratęs prezidento pozicijos, kuriai visuomenės daliai reikėtų skirti paramą, taip pat, kaip šalies vadovas vertina Vyriausybės patvirtintas kompensacijas už dujas ir elektrą.
„Paminėtas NPD didinimas ir vienkartinės išmokos, kas būtų labiau skirta labiausiai pažeidžiamiems sluoksniams, bet taip pat buvo paminėtos (...) ir kompensacijos už elektrą ir dujas. Čia kaip ir teigiamai buvo paminėta iš pradžių, o vėliau jau kritika, kad jas reikėtų skirti pažeidžiamiausiems namų ūkiams, o ne visiems, net ir milijonines pajamas gaunantiems elektros ir dujų vartotojams“, – teigė Ž. Mauricas.
„Ar pažeidžiamiausi yra visi, kurie neturi milijoninių pajamų, ar tik tie, kurių pajamos yra labai mažos – galbūt tokio aiškumo norėtųsi. (...) Nelabai aišku, tai kam reikia skirti paramą – visiems, išskyrus tuos, kurie gauna milijonines pajamas, ar pažeidžiamiausiems“, – pridūrė jis.
Ekonomistas pasigedo dėmesio ir viduriniajai klasei.
„Vienoje vietoje tik minima vidurinioji klasė, kad ją reikia stiprinti, bet nieko nepasakyta, kaip ją stiprinti ir ką su ja daryti“, – teigė Ž. Mauricas.
Ketvirtadienį G. Nausėda Seime skaitė savo trečiąjį metinį pranešimą.
Jis prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 m. liepos 12 d.. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.
