Ypatingas dėmesys „Norfoje“ skiriamas antrinių (grupinių) pakuočių bei kitų atliekų rūšiavimui ir perdirbimui.
Kone visos parduotuvės turi presus, kuriais iškrovus prekes supresuojamos jų pakuotės, – plastikas atskirai, o popierinės ir kartoninės taip pat atskirai. Jau supresuotos jos išvežamos į Kėdainius. Čia pastatytas specialus sandėlis, skirtas tik tarai ir antrinėms pakuotėms, kurios surenkamos iš parduotuvių. Kėdainiuose jos dar sykį presuojamos – įmonė neseniai įsigijo itin galingą pramoninį presą, kuriuo atliekos suspaudžiamos į didžiulius paketus.
Dabar turi du presus
Be naujo, Kėdainiuose tebeveikia ir anksčiau įsigytas presas, tačiau, pasak „Norfos“ sandėlių ūkio direktoriaus Šarūno Rakausko, naujasis presas pusantro karto galingesnis už senąjį.
„Senuoju presu galėdavome suspausti 300–360 kilogramų paketus, o naujojo preso galingumas padeda suspausti jau nuo 500 iki 550 kilogramų paketus. Todėl anksčiau į atliekas išvežančias mašinas galėdavome sukrauti 18–19 tonų, o dabar panaudojama beveik visa mašinos keliamoji galia, nes jau galime sukrauti 23–24 tonas supresuotų atliekų“, – sakė Š.Rakauskas.
Jis taip pat pastebėjo, kad naujas galingas presas padeda taupyti išlaidas transportui, degalams, o kartu ir mažiau teršti aplinką, tausoti gamtą. Naująjį, kaip ir ne vienus metus turėtą presą, „Norfai“ pagamino Vokietijos firma „Avermann“. Specialiai naujajam presui Kėdainiuose buvo pastatytos tinkamos patalpos. Prie jo dirba tik du žmonės.
Viską išveža perdirbėjams
Kiekvieną mėnesį „Norfos“ parduotuvėse surenkama, išrūšiuojama ir supresuojama apie 500 tonų kartono ir 40 tonų plėvelės.
Supresuotos atliekos išvežamos perdirbėjams. Plastikui priskiriami ir įvairių gėrimų depozitiniai buteliai – jie išvežami užstato sistemas administruojančiai įmonei. Supresuotas kartotines ir popierines pakuotes „Norfa“ išveža ir parduoda popieriaus perdirbėjams.
„Iš tikrųjų kartono ir popieriaus sunaudojama labai daug – ir dėžėms, ir antrinėms pakuotėms. Plėvelės naudojama kur kas mažiau. Jos per mėnesį supresuojame apie keturiasdešimt tonų“, – pažymėjo Š.Rakauskas.
Kokie prekybos centrai ar įmonės turi presus atliekoms suspausti, panašius į „Norfos“ įsigytą, jis teigė tikslių žinių kol kas neturįs. Tačiau greičiausiai tokius įrenginius įsigyja dabar jau dažnas, nes išvežti įvairias atliekas nesupresuotas labai brangu.
Didysis „Norfos“ presas Kėdainiuose buvo pastatytas maždaug prieš 13 metų. Tuo metu tokį įrenginį Lietuvoje turėjo tik „Norfa“. Kiti prekybos tinklai dar nebuvo įsigiję nieko panašaus. Todėl neabejotinai „Norfa“ tarsi uždegė žalią šviesą kartoną ir plastiką sutvarkyti iki perdirbti tinkamos formos.
Tikslas – link naujovių
Jau beveik dvidešimt penkerius metus veikiančiame „Norfos“ prekybos tinkle atliekų tvarkymas ir požiūris į tai keitėsi atsižvelgiant į technikos pažangą. Iš pradžių visa makulatūra ir plastikas būdavo išmetami tiesiog į šiukšlių konteinerius.
Bet po kurio laiko įmonė ir popierių, ir plastiką pradėjo presuoti. Supresuotos atliekos būdavo išvežamos įmonėms, užsiimančioms šių medžiagų surinkimu ir tvarkymu. Buvo dar ir toks atliekų tvarkymo etapas, kai surinktas pakuotes tekdavo vežti į sandėlį ir centralizuotai, iki galo dar nesutvarkytas. Jau sutvarkytos jos keliaudavo perdirbėjams.
Šiuo metu „Norfa“, pasak Š.Rakausko, atliekoms tvarkyti skirtą laiką ir pajėgas jau optimizavo beveik iki minimumo – pačių surinktos pakuotės visiškai sutvarkomos ir išvežamos tiesiai perdirbėjams, be jokių tarpininkų.
Dar 2015 m. „Norfos mažmena“ buvo pripažinta efektyviausiai energiją savo ūkyje vartojančia įmone Lietuvoje. Už tai pelnė Žaliojo protokolo apdovanojimą.
Investuojant į inovatyvias idėjas, technologijas ir energijos taupymo sprendimus per ketverius metus „Norfai“ elektros vartojimą pavyko sumažinti 25 proc. Dabar, kai elektros energija nenumaldomai brangsta, būtų galima drąsiai pripažinti, kad įmonės vadovai elgėsi įžvalgiai.
Presas tausoja aplinką
Nors pajamos, gaunamos už antrinių žaliavų pardavimą jų perdirbėjams, jokio ypatingo pelno neduoda ir, jeigu visos sąnaudos būtų susumuotos, geriausiu atveju tarp išlaidų ir pajamų būtų lygybės ženklas, „Norfai“ kur kas svarbiau tai, kokioje aplinkoje gyvename dabar ir kas bus ateityje.
Specialistai, vertindami naująjį „Norfos“ presą ir jo galimybes, neabejojo, kad jis leidžia dar labiau tausoti aplinką, – į orą išmetama dvidešimt procentų mažiau anglies dvideginio, kuris sukelia šiltnamio efektą.
Sandėlyje – dviem pamainomis
„Norfos“ atliekų presavimo sandėlio vadovė Rūta Ratkevičiūtė-Kupčiūnienė, kalbėdama apie tai, kaip pasikeitė darbas pastačius naująjį presą, pirmiausia pabrėžė, jog dabar yra visos galimybės dirbti kur kas greičiau: „Atliekų iš daugiau nei šimto penkiasdešimties parduotuvių surenkama tikrai nepaprastai daug, bet gavę naująjį presą negalime atsidžiaugti, kad viską supresuojame labai greitai. Anksčiau tekdavo laukti, kol į senąjį presą sumetamos atliekos, kol įrenginiai pakyla ir nusileidžia, o dabar darbuotojai net turi laiko atliekas patys atsivežti nuo rampos.“
Daugiau nei šešerius metus sandėlio vadove dirbanti R.Ratkevičiūtė-Kupčiūnienė kasdien akylai prižiūri, kad visos atliekos būtų supresuotos tvarkingai, tinkamai ir laiku išvežtos į skirstymo vietas ir supirkėjams: „Mano pareiga – pamatyti, ar kartono paketuose nėra įsivėlę plėvelės likučių ir atvirkščiai. Jei kartono supirkėjai pastebėtų, kad tarp su-presuoto kartono yra kokių nors kitų atliekų, tie didžiuliai paketai mums būtų grąžinti atgal, o to negalime sau leisti. Todėl visą darbo dieną esu lyg prievaizdas. Su savo darbuotojais nesimatau tik savaitgaliais“.
Bet R.Ratkevičiūtė-Kupčiūnienė save vadina geruoju prievaizdu, nes pasitiki absoliučiai visais darbuotojais, ir prisipažino, kad darbas sandėlyje išmokė akimirksniu pastebėti, ar atliekos supresuotos tinkamai, ar nesumaišytos.
Atliekos „Norfos“ sandėlyje be sustojimo presuojamos dviem pamainomis kiekvieną darbo dieną nuo 6 iki 20 valandos.
„Viena vertus, toks atliekų kiekis, kokį supresuojame, įrodo, kaip žmonės teršia savo aplinką, bet, kita vertus, juk jau ne vienus metus savo įmonėse stengiamės rūšiuoti kiekvieną šiukšlę ir tinkamai ją supresuoti. Mes net kabinete viską rūšiuojame labai skrupulingai, tuoj pat nešame į presą – popierių su popieriumi, plastiką su plastiku. Neįsivaizduoju, kas pasaulyje darytųsi, jei nerūšiuotume atliekų ir nepresuotume“, – profesionaliai paaiškino R.Ratkevičiūtė-Kupčiūnienė.
Darbe – gyvenimo džiazas
„Teisininkė!“ – R.Ratkevičiūtės-Kupčiūnienės atsakymas, kokia jos profesija, suspaudė dėmesį lyg tas naujasis atliekų presas.
Ji atviravo, kad kurį laiką dirbo pagal profesiją, tačiau atėjo laikas, kai norėjosi pokyčių. Dėl tokio kardinalaus šuolio darbinėje veikloje dabar ji nė kiek nesigaili: „Neretai girdžiu draugus kalbant, kad jie iš anksto planuoja darbus ir žino, kokia bus jų darbo diena. O aš niekada nežinau, kokia bus mano darbo diena, nes kasdien galvoju, kad tik viskas vyktų sklandžiai, kad tik presas nesugestų ir neatsirastų kokių nors kitų problemų. Žodžiu, jokios monotonijos, tikras gyvenimo džiazas.“
