Tikėtina, kad žmonės įsiklausė į mitybos specialistų pamokymus. O jie juk nuolat kartoja, kad mitybos piramidės pagrindą kartu su grūdinėmis kultūromis sudaro daržovės ir vaisiai. Jų turi būti valgoma mažiausiai du ar tris kartus per parą.
Rudenį, atvėsus orams, daugiau imama gaminti daržovių troškinių, nes organizmui reikia šilumos. Taigi moliūgai, cukinijos, bulvės, burokėliai, morkos, kopūstai, brokoliai, porai – tai maistingos daržovės, kurias pastaruoju metu gausiai į savo pirkinių krepšius krauna pirkėjai.
Noriai perkami savame geografiniame regione – Lietuvoje užauginti obuoliai bei kriaušės, importuotos gėrybės – citrusiniai vaisiai, bananai, vynuogės ir kitos. Tačiau pirkėjai yra išrankūs – jie tokias prekes renkasi ne tik žiūrėdami į kainas, bet ir paiso kokybės.
Pertvarkė sistemą
„Esu patenkintas – pasiekėme didelį daržovių ir vaisių pardavimo augimą. Šį rudenį vaisių bei daržovių parduodame 30–40 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Vadinasi, ir lietuviai pradėjo maitintis sveikiau, o ir mes įtikome savo pirkėjams“, – pasidžiaugė „Norfos“ parduotuves valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Kaip pavyko taip smarkiai paauginti pardavimą? „Sutvarkėme vaisių bei daržovių tiekimą ir taip garantavome jų kokybę. Vieni svarbiausių jos veiksnių – šių prekių šviežumas, greitas pristatymas ir nuolatinė pasiūla. O kad greitai gendantys produktai lentynose neužsigulėtų, svarbu kasdien užsakyti kuo tikslesnį jų kiekį – nei per mažai, nei per daug.
Kadangi į visas „Norfos“ parduotuves visi švieži maisto produktai kas rytą išvežiojami iš centrinio sandėlio Kėdainiuose, jas turi pasiekti tiek prekių, kad jos iki kitos dienos neužsigulėtų“, – paaiškino D.Dundulis.
Per didelis užsakymas gal net didesnė bėda nei per mažas. Daržovių ir vaisių galiojimo laikas juk nėra nurodomas. Žmonės jas perka akimis – renkasi pagal išvaizdą. Apvytusios morkos ar bulvės jiems nėra patrauklios, sumaigyti ir parudavę obuoliai – taip pat.
Anksčiau prekybininkai elgdavosi taip, kaip jiems atrodydavo teisinga, – neužsakydavo iš tiekėjų daržovių tol, kol neišparduodavo anksčiau atgabentų. Bet parduotuvėje užsigulėjusios maisto prekės praranda kokybę, ima gesti, o tai nėra gerai nei prekybininkams, nei pirkėjams.
Valdo užsakymus
Senokai, jau prieš penkiolika metų, „Norfos mažmena“ įdiegė kompiuterinę programą, kurią pasitelkus parduotuvėse valdomi prekių užsakymai.
„Tačiau kompiuteris be žmogaus nieko negali – kad programa tinkamai veiktų, svarbus yra žmogiškasis veiksnys. Parduotuvių darbuotojai darbo dienos pabaigoje į sistemą turi suvesti tikslius prekių likučius. To reikia, kad apskaitoje atsirastų neiškraipyti skaičiai, – kad kompiuterio programoje nurodyti duomenys atitiktų realybę“, – paaiškino D.Dundulis.
Tokiu būdu, atidžiai kontroliuodama greitai gendančių produktų likučius parduotuvėse, kompiuterinė programa kiekvienai prekybos vietai suformuoja tikslų prekių užsakymą.
Prireikė kone metų
„Smarkiai išaugęs daržovių ir vaisių pardavimas – mūsų bendro kolektyvinio darbo rezultatas, – patikino „Norfos mažmenos“ komercijos direktorė Aleksandra Bragina. Persvarstėme vidinius užsakymų valdymo procesus ir dalį jų pakeitėme. Tam tikrus veiksmus automatizavome, kartu buvo padidinti ir reikalavimai parduotuvių darbuotojams.“
Tie reikalavimai – tai ne tik dažnas vaisių ir daržovių rūšiavimas lentynose. „Mums buvo svarbu visur, kur įmanoma, pašalinti žmogaus rankų darbą, o kartu ir žmogiškųjų klaidų tikimybę.
Anksčiau parduotuvės savarankiškai galėdavo koreguoti prekių užsakymus – padidinti ar sumažinti. Dabar neliko tokio užsakymų valdymo. Pasirodo, nė vienas žmogus negali taip tiksliai apskaičiuoti užsakymų, kaip tai padaro kompiuterio programa, vertindama, kiek ir ko parduota ir koks yra prekių likutis konkrečioje prekybos vietoje.
Vis dėlto dabartinis daržovių ir vaisių pardavimo augimas nebuvo greitas rezultatas. Prireikė maždaug metų, kol viskas buvo sustyguota“, – kalbėjo A.Bragina.
Sureguliavus užsakymų srautus netruko atsirasti ir vartotojų reakcija. Prekybos sėkmei įtaką juk daro ir pirkėjų patirtis – nusipirkę šviežių, kokybiškų maisto produktų jie ir vėl jų sugrįžta. Taip ir atsirado vartotojų pasitikėjimas „Norfos“ parduodamomis daržovėmis bei vaisiais.
„Tas 30–40 proc. pardavimo augimas apima visą šių maisto prekių kategoriją, o ne atskirus kuriuos nors produktus. Jis matuojamas kiekiu – parduotais kilogramais, o ne padidėjusia apyvarta. Ji šiemet juk augo ir todėl, kad daržovės ir vaisiai yra brangesni, nei būta pernai“, – paaiškino pašnekovė.
Pasak D.Dundulio, prekybininkų patirtis liudija, kad tam tikrų prekių pardavimui įtaką daro ne tik sezoniškumas, bet ir gamtos sąlygos „Esame pastebėję, kad snieguotomis žiemomis nuperkama kur kas daugiau citrusinių vaisių – apelsinų, mandarinų. Ir atvirkščiai – jeigu sniego nėra, jų pardavimas būna daug menkesnis. Ypač tai juntama prieš pat Naujuosius metus – nėra sniego, nėra ir švenčių“, – aiškino D.Dundulis.
Gamta daro įtaką ir kitų vaisių pardavimui. Pavyzdžiui, jei obuolių derlius Lietuvoje būna geras, iki lapkričio parduotuvėse jų prekyba būna vangi. Bet jeigu gamta pasikėsina į sodus, pavyzdžiui, nušaldo obelų žiedus, žmonės jau rugsėjį obuolius ima krauti į pirkinių krepšius.
Taigi šiųmetį rugsėjį „Norfos“ parduotuvėse obuolių buvo perkama gana nemažai – sodams šie metai nebuvo palankūs.
Derlius buvo prastas
Daržovių augintojai šiemet taip pat iš džiaugsmo rankų netrina. Morkų, burokėlių ir kitų daržovių, o ypač bulvių, derliui neigiamą įtaką padarė įnoringa vasara. Ar tai trikdo tiekimą – ar sukelia problemų užsakant daržoves iš ūkių?
„Pasiūla, ypač bulvių, yra menkesnė. Tačiau tokiais atvejais visada pakyla supirkimo kainos. Ūkininkai šiemet, nors derlius ir buvo prastas, ko gero, uždirbs dar daugiau nei pernai, kai būta pertekliaus. Šiuo metu jie bulves parduoda triskart brangiau nei pernykštį rudenį. Pernai dėl daržovių pertekliaus jų supirkimo kaina buvo labai žema“, – sakė D.Dundulis.
Ūkininkams visada svarbiausia kaina, už kurią jie parduoda tai, ką užaugino. „Maisto tiekimo grandinėje nuo lauko iki parduotuvės kasos yra daug dalyvių. Jeigu parduotuvėje produktas parduodamas pigiai, gal net už savikainą, vadinasi, kažkam šioje grandinėje yra blogai. Juk esant pertekliui ūkiai stengiasi gauti nors kiek pajamų, kad to, ką užaugino, nereikėtų išmesti – utilizuoti“, – kalbėjo pašnekovas.
Daržovių kainos Lietuvoje šiemet pasistiebė
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų 45-ąją savaitę – lapkričio 8–14 dienomis nepakuotų lietuviškų neplautų bulvių kilogramo vidutinė kaina buvo 0,58 euro. Jos kainavo maždaug 80 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, kai kilogramo kaina sukosi apie 0,32 euro.
Plautos nepakuotos bulvės pabrango maždaug tiek pat ir jų kilogramo vidutinė kaina siekė 0,62 euro. Nepakuotų plautų morkų vidutinė kilogramo kaina lapkričio viduryje buvo 0,49 euro, pernai – 0,4 euro, per metus ji padidėjo maždaug 22,5 proc.
Lietuviškų nepakuotų burokėlių kilogramo vidutinė kaina padvigubėjo – pernai lapkritį jie kainavo 0,23, dabar – 0,46 euro.
Lietuviški obuoliai pernykštį lapkritį kainavo apie eurą, šiųmetį lapkritį – 1,18 euro: kaina paaugo penktadaliu.
