„Viešojo maitinimo įstaigos klientų (pirkėjų) prašymu kartu su tiekiamu maistu turi pateikti teisės aktų nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, tiekiamą vandentiekiu, neišskiriant kainos už pateikiamą vandenį“, – rašoma Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projekte.
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas laikosi pozicijos, kad įstatymu paskelbus, jog vienas ar kitas produktas turėtų būti nemokamas, nereiškia, kad produktas apskritai išliks rinkoje.
Parlamentaras skeptiškai vertina tokių iniciatyvų prasmingumą, kadangi praktiškai bet kokį daiktą galima pasiūlyti padaryti nemokamu.
„Šiandien kolegai Lukui atrodo, kad vandenį reikia padaryti nemokamu, o aš rytoj sugalvosiu, kad lietuvišką mišrainę reikėtų padaryti nemokamą, nes o kodėl ne“, – Eltai teigė G. Paluckas.
Socialdemokratas mano, kad įpareigojimas tiekti vieną ar kitą produktą nemokamai, nebūtinai reiškia, jog maitinimo įstaiga tą produktą turės ir galės jį pasiūlyti vartotojams.
„Gali sakyti, kad ne tik vanduo, bet ir kepsnys bus nemokamas. Bet tiesiog atėjęs į restoraną tu to kepsnio išvis nerasi meniu, nes niekas tau jo nenorės tiekti nemokamai. Sakys, kad nėra ir viskas. Nepaisant to, kad įstatymu tu gali nustatyti visą sąrašą nemokamų dalykų, bet vis tik pas mus yra rinkos ekonomika, o ne planinė“, – tikino jis.
Tokiam įstatymui poreikio sako nematantis ir valdančiosios Laisvės frakcijos parlamentaras Vytautas Mitalas. Pasak jo, tokie klausimai neturėtų būti reguliuojami įstatymu.
„Tokie dalykai neturi būti sprendžiami įstatymu, nes nemokamo vandens, tokio dalyko nėra, kai jis išgaunamas iš žemės gelmių, valomas ir kitaip patiekiamas ateina į restoraną ar kitą maitinimo įstaigą, tai daugybė žmonių prie to prisideda ir aišku, kad tai kainuoja“, – įsitikinęs V. Mitalas.
„Apskritai, įstatymais bandyti mažus klausimus reglamentuoti yra netikslu. Tai bloga teisėkūros praktika“, – pridūrė jis. V. Mitalas: politiškai pigus pasiūlymas Laisvės frakcijos narys mano, kad toks klausimas, kaip nemokamo vandens patiekimas restorane priklauso nuo tradicijų ir pačios įmonės požiūrio, todėl jis tokį L. Savicko pasiūlymą vadina politiškai pigiu.
„Daugybė dalykų priklauso nuo tradicijų, sektoriaus supratimo ar desertą pavaišina kavinės vadovas nemokamai, ar dar kažkas. Tai suteikia šarmo. Tikrai daugybėje šalių tai priimta, kaip vienokia ar kitokia tradicija, bet įstatymais reguliuoti sektorių ir dar nuo jo nusukinėti papildomus pinigus tokiu metu, kai sektorius apskritai patyręs daug ekonominių sunkumų dėl kovido krizės, nei yra tikslu, nei pasieks kažkokį rezultatą, nes ir šiaip daugybė kavinių ir restoranų tą daro. Pigus pasiūlymas“, – tvirtino V. Mitalas.
Panašaus požiūrio laikosi ir G. Paluckas, manantis, kad sprendimas klientams pasiūlyti nemokamo vandens priklauso nuo kiekvienos maitinimo įstaigos pasirinktos strategijos. „Ten, kur patiekalai meniu yra brangesni, tiesiog tau ten įpila ir vandens nemokamai. Ten, kur yra ekonominės klasės kavinė, restoranas, kur patiekalų kainos yra sąlyginai mažos, ten už kiekvieną papildomą duonos riekę ar vandens litrą iš krano reikia susimokėti. Toks yra verslo modelis, principas“, – aiškino socialdemokratas.
Be to, politikas įsitikinęs, kad to, kas vienam ar kitam žmogui rinkos ekonomikoje kažką kainuoja, įstatymais padaryti nemokamu apskritai neįmanoma, kadangi tokio produkto tiesiog nebeliks apyvartoje. „Sakys, mes turime buteliuose – pirkite, nes to vandens iš krano, kuris turėtų būti „nemokamas“, nėra dėl kokybės abejonių, neatlikti tyrimai, nerizikuosime klientų sveikata.
Aš būdamas verslininku sugalvočiau kokias dvidešimt septynias priežastis, kodėl pas mane nėra nemokamo stalo vandens, jeigu nenorėsiu jo duoti“, – mano G. Paluckas. Projekto autorius atmeta kritiką: jeigu restoranas vandentiekio vandenį naudoja maisto ruošimui, vadinasi jis yra saugus gerti Tačiau Seime įregistruoto Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte iniciatyvos autorius L. Savickas atmeta kritiką, kad viešojo maitinimo įstaigos vienaip ar kitaip galėtų vengti vykdyti tokį įpareigojimą. Politiko nuomone, tai, kad restoranas negalėtų savo klientui pasiūlyti nemokamo vandens, apskritai reikštų, jog tokia įmonė negali teikti maitinimo paslaugų.
„Argumentai, kad geriamasis vanduo iš čiaupo yra nesaugus ir nekokybiškas yra nepagrįsti, nes priešingu atveju tokios viešojo maitinimo įstaigos negalėtų jo naudoti maisto ruošimui, t. y. plauti daržovių, virti sriubą ir pan. Jei viešojo maitinimo įstaiga maisto ruošimui naudoja saugų ir kokybišką vandentiekio vandenį, vadinasi jis yra taip pat tinkamas bei saugus gerti klientams.
Priešingu atveju tokios kavinės ir restoranai negalėtų veikti“, – rašoma dokumente. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras tokio įstatymo reikalingumą grindžia pirmiausiai gyventojų sveikatos ir saugumo argumentais. „Lietuvoje tik nedidelėje dalyje viešojo maitinimo įstaigų vyrauja gastronominė tradicija klientams pateikti nemokamai vandentiekio geriamojo vandens.
Geriamasis vanduo klientams reikalingas bendrajai sveikatos būklei saugoti ir palaikyti, o šiltojo sezono metu yra būtinas siekiant išvengti dehidratacijos. Taip pat viešojo maitinimo įstaigose, kuriose leidžiama lankytis kartu su augintiniais, geriamasis vanduo reikalingas pagirdyti augintinį“, – projekto aiškinamajame rašte tvirtina L. Savickas. Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projektas Seimui turėtų būti pateiktas šį ketvirtadienį.
