Nepaprastas „Norfos“ dovanos atgarsis – po pusantrų metų

Tai nutiko šių metų pradžioje, kai Lietuvoje jau buvo įsismarkavusi antroji sergamumo COVID-19 banga.

Į Santaros klinikas iš regiono buvo atvežta kūdikio besilaukianti moteris. Jos būklė dėl koronaviruso sukeltų komplikacijų buvo ypač sunki. Netrukus paaiškėjo, kad užkratas įsčiose pražudė vaisių, bet ir pačios moters gyvybei jau grėsė pavojus.

Ką darė reanimacijos medikai? Pirmiausia jie gelbėjo ligonę taikydami dirbtinę plaučių ventiliaciją, tačiau jos nebepakako, nes deguonies badas pažeidė plaučius – jie visai nebefunkcionavo. Liko paskutinė galimybė – EKMO sistema. Ir ji buvo lemtinga.

Pirmiausia deguonies kaukės, po to dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas. Kai tai nebepadeda, gyvybę gelbėja kraujotakos palaikymo sistema EKMO – ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos aparatas. Jis padaro tai, ko nebeįstengia plaučiai, – išvalo iš kraujo anglies dvideginį ir prisotina jį deguonies.

Būtent tokia sistema anuomet nuo žūties išgelbėjo ir minėtą moterį.

„Nuo pandemijos pradžios iki šiol mūsų klinikose gydyti 42 pacientai, kuriuos į gyvybei pavojingą būklę įstūmė koronaviruso infekcija, – sakė Santaros klinikų II anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėjas prof. Robertas Samalavičius. – Ypač pastaruoju metu, per ketvirtąją COVID-19 delta atmainos sukeltą sergamumo bangą, pas mus patenka labai sunkūs ligoniai.

Pavyzdžiui, savaitės pradžioje – spalio 18-ąją – reanimacijoje EKMO aparatai buvo prijungti net šešiems ligoniams. Taigi nenaudojama buvo likusi tik viena sistema.“

Iš tų 42 sunkiausių pacientų, kuriuos gelbėjant nuo žūties buvo pasitelktas ir „Norfos“ dovanotas, ir kiti EKMO aparatai, pasveiko maždaug kas antras ar trečias.

Tai – liūdnoka statistika, nes ypač sunkios koronaviruso komplikacijos pražudo žmones – EKMO sistema negali suteikti absoliučios garantijos, kad gyvybę pavyks išgelbėti. Vidutiniškai Europoje iš tų pacientų, kuriems prireikia EKMO, pasveiksta 45 proc., Lietuvoje – apie 35 proc.

Koronaviruso infekcija sukelia plaučių funkcijos nepakankamumą. Pasak R.Samalavičiaus, kai ligonio būklė ima blogėti ir nebepakanka deguonies kaukės, ligonis intubuojamas ir atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija.

Tačiau būna ypač sunkių atvejų, kai infekcija komplikuojasi, o minėta procedūra nebepadeda kraujo prisotinti deguonimi. Prasideda deguonies badas – hipokcija, kuri smarkiai pažeidžia plaučius.

Tokiais atvejais ligoniui išgelbėti lieka vienintelis būdas – prijungti prie EKMO aparato, kuris dirba už plaučius, – išvalo kraują. Kaip?

„Į ligonio didžiąsias venas įstatomos vadinamosios kaniulės. Per jas paimtas veninis kraujas pumpuojamas į aparato oksigenatorių ir jame yra išvalomas – iš jo pašalinamas anglies dvideginis. Prisotintas deguonies kraujas grąžinamas į veninę sistemą.

Prijungę EKMO aparatą sudarome galimybę žmogui sveikti. Sistema aprūpina kraują deguonimi, o kartu yra tęsiamas intensyvus gydymas vaistais ir taikomas dirbtinis maitinimas.

Tuomet, kai plaučių funkcija pradeda gerėti, po truputį pradedame mažinti aparato tiekiamo deguonies kiekį. Jis dar talkina tol, kol plaučių funkcija atsikuria ir jau galima atsitraukti – taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją“, – taip apie EKMO svarbą paaiškino profesorius.

Santaros klinikų anesteziologijos-reanimacijos skyriuose nuo sunkiausių koronaviruso infekcijos komplikacijų gydytų ligonių vidutinis amžius sukasi apie 40–60 metų. Jauniausia pacientė iš keturiasdešimtuko, kuriuos gelbėjant nuo žūties buvo pasitelktos EKMO sistemos, buvo 22 metų.

Tačiau pastaruoju metu medikai mato tai, kas juos varo į neviltį, – iš pacientų, dėl COVID-19 patenkančių į klinikų reanimaciją, 95 proc. yra nevakcinuoti.

„Turėjome tik vieną pacientą, kuris sirgo per pirmąją COVID-19 bangą. Vėliau gavo 1-ąją vakcinos dozę, o po poros savaičių susirgo – užsikrėtė, kai dar nebuvo susiformavęs imunitetas. Visi ligoniai, kuriems pastaruoju metu tenka naudoti EKMO – pagalbinius plaučius, nėra pasiskiepiję nuo COVID-19. Jie labai sunkios būklės“, – pabrėžė profesorius.

Europoje nuo COVID-19 vidutiniškai pasveikstama per tris savaites. Tiek pat laiko esant sunkiausiai būklei tenka naudoti ir EKMO sistemas.

Tai gana ilgas laikas, kai aparatas turi pavaduoti plaučius. Taigi kiekvienas EKMO aparatas kilus sergamumo bangai yra dar viena galimybė ištraukti žmogų iš mirties nagų.

Šiuo metu Santaros klinikų reanimacijos skyriuose vienu metu pasitelkus šią medicinos įrangą galima gydyti 9 pacientus. Anesteziologijos-reanimacijos skyriuose yra septyni trijų rūšių EKMO aparatai.

„Norfos“ dovanotas aparatas yra mažiau mobilus, užtat prie jo gali būti prijungtos monitoringo sistemos – specialūs išoriniai davikliai, kurie rodo deguonies sunaudojimo, jo pernešimo organizme, anglies dvideginio pašalinimo parametrus, analizuoja ir kaupia duomenis.

Iš viso Lietuvoje, registro duomenimis, nuo pandemijos pradžios 2020-ųjų kovą iki šiųmečio spalio vidurio gydymo metodika su EKMO buvo taikoma gydant 46 ligonius. Iš jų šeši buvo gydomi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose, visi kiti – Santaros klinikose.

„Spalio pradžioje porą ypač sunkios būklės ligonių atsivežėme iš Klaipėdos ir Panevėžio ligoninių. Ten juos gydant išseko dirbtinės plaučių ventiliacijos galimybės ir liko vienintelis būdas jiems išgelbėti nuo hipoksijos prišauktos žūties – gydymas pasitelkus EKMO sistemas. Tokios medicinos įrangos minėtos ligoninės neturi“, – pasakojo R.Samalavičius.

Ši metodika gydant koronaviruso sukeltas komplikacijas ypač svarbi, pavyzdžiui, nuo pandemijos pradžios iki šiol Prancūzijoje būta 650 tokių atvejų, Vokietijoje – apie 800.

„Sunki buvo antroji COVID-19 banga – reanimacijoje gydėme daug prie EKMO prijungtų ligonių. Trečioji banga buvo lengvesnė, o dabartinė – ypač sudėtinga. Kasdien turime ligonių, kuriems bet kuriuo momentu gali prireikti „dirbtinių plaučių“.

Pandemijos pradžioje, kai dar nebuvo vakcinų, buvo suprantama, kodėl tiek daug pacientų dėl koronaviruso komplikacijų patenka į reanimaciją. Bet šiuo metu, kai yra visos vakcinavimo galimybės, sunku paaiškinti, kodėl žmonės jomis nepasinaudoja. Vis dėlto labai daug sunkių ligonių nuo žūties tenka gelbėti pasitelkus EKMO, o išgelbėti pavyksta ne visus“, – sakė profesorius.

EKMO aparatų paskirtis yra daugialypė – ši medicinos įranga naudojama gydant kardiogeninį šoką, kuris kyla dėl širdies nepakankamumo, pavyzdžiui, ištikus miokardo infarktui, esant kai kuriems širdies ritmo sutrikimams, plaučių arterijos embolijai.

Tuomet, kai širdis nusilpusi, prijungtas EKMO aparatas padeda žmogui atsigauti po operacijos. Ši įranga gali kuriam laikui pakeisti širdies funkciją – ji užtikrina kraujo apytaką.

„Šį rudenį buvo atvejų, kai vienu metu reanimacijoje teko gydyti ir 5 koronavirusinius pacientus, ir porą ligonių po širdies operacijų, kuriems neatsikūrė širdies funkcija ir prireikė papildomos pagalbos prijungus EKMO.

Neseniai vienas iš tų operuotų ligonių spalio viduryje išvyko namo. Kito gyvybės, deja, nepavyko išgelbėti“, – kalbėjo R.Samalavičius.

EKMO aparatai naudojami ir žmonėms gaivinti, kai įprastiniai gaivinimo būdai nebepadeda.

„Taigi yra trys būklės, kurioms esant naudojamas EKMO. Tai – kardiogeninis šokas, kvėpavimo nepakankamumas ir užsitęsęs gaivinimas sustojus širdžiai“, – paaiškino profesorius.