D. Dundulis atskleidė, kas prekybos centruose daroma su besibaigiančio galiojimo maisto produktais: neišmeta nieko

Besibaigiančio galiojimo maisto produktai – neišvengiama kiekvienos parduotuvės darbo dalis. Kaip su jais tvarkosi 150 parduotuvių valdantis prekybos tinklas?

„Yra skirtingų kelių. Vienas kelias – perduodame kaip labdarą ar paramą įvairioms organizacijoms. Bendradarbiaujame su maždaug 30–40 organizacijų ir ūkininkų, kurie pasiima tokius produktus.

Visus be išimties vaisius ir daržoves išpakuojame ir gryną organiką – tai noriu pabrėžti – suvežame į vieną vietą. Ten supylę į didelį konteinerį išvežame į biodujų gamyklą Krekenavoje. Susidaro tikrai nemažas kiekis vaisių ir daržovių, ypač vasarą jis padidėja. Didžiausias kiekis kilogramais ir išvažiuoja šiuo keliu“, – atskleidžia D.Dundulis.

Anot jo, tokiam perdirbimui surenkama nuo 20 iki 100 tonų per savaitę. „Tai lemia ir sezoniškumas, ypač prasidėjus arbūzų sezonui jų kiekis išauga, ir dėl aukštos temperatūros vaisiai, daržovės genda kur kas greičiau.“

Pagrindinės bendrovės paramos maistu gavėjos – organizacijos, besirūpinančios vienišų senelių, iš įkalinimo įstaigų sugrįžusių asmenų, kitų socialinės paramos reikalingų žmonių maitinimu.

Ūkininkai neturi paramos gavėjų statuso ir jiems tiekiami produktai neskaičiuojami kaip parama, tačiau jiems keliauja tos prekės, kurios gal nebe taip tinka žmonių maistui, bet gali būti panaudojamos gyvūnų pašarui. Tai duonos gaminiai, kruopos – tai, kas tinkama naminiams gyvūnams ar paukščiams.

O žmonėms – įvairiausi maisto produktai. Tik čia jau, žinoma, viskas turi atitikti veterinarinius reikalavimus, viskas dar nesibaigusio galiojimo.

Ne mažiau dėmesio įmonė skiria ir antrinių (grupinių) pakuočių bei kitų atliekų rūšiavimui ir perdirbimui.

„Beveik visose parduotuvėse stovi presai ir, kai iškrauname prekes, supresuojame likusias pakuotes: plastiką atskirai, makulatūrą atskirai, ir vežame jas į sandėlį. Kėdainiuose turime atskirą sandėlį, skirtą vien tarai ir toms antrinėms pakuotėms, kurias surenkame perdirbti. Ten jos suvežamos ir dar sykį presuojamos – esame pastatę galingą pramoninį presą, kuris suspaudžia į didžiulius paketus maždaug po 400 kilogramų“, – pasakoja D.Dundulis.

Kas mėnesį „Norfos“ parduotuvėse surenkama, išrūšiuojama ir į perdirbimo įmones išvežama apie 500 tonų kartono ir 150 tonų plastiko.

„Didysis presas buvo pastatytas maždaug prieš 12 metų ir, kiek žinau, iš prekybos tinklų mes vieninteliai tokį turime. Taigi vieninteliai kartoną ir plastiką sutvarkome iki perdirbti tinkamos formos ir vežame tiesiai perdirbėjams.

Dabar kaip tik bus statomas antras presas, nes mes tą presą sandėlyje turime vieną vienintelį ir kartais, jei jis sugenda, kyla nepatogumų“, – dalijasi artimiausiais planais D.Dundulis.

Paklaustas, kaip daugiau nei dvidešimt metų veikiančioje įmonėje keitėsi atliekų tvarkymo standartai, „Norfos“ įkūrėjas atsakymo ilgai neieško: „Kadangi pats dirbu nuo pat pradžių, aišku, mačiau visus tuos procesus. Pačioje pradžioje visą tą makulatūrą ir polietileną išmesdavome tiesiog į šiukšles – bet tai buvo pati pradžia.

Paskui buvo kitas etapas, kai pradėjome presuoti ir atiduoti įmonėms, užsiimančioms šių medžiagų surinkimu ir tvarkymu. Dar kitas – kai surinktas pakuotes veždavome į sandėlį ir centralizuotai, bet iki galo dar nesutvarkytas, atiduodavome toms įmonėms. Jos jau sutvarkydavo iki galo ir veždavo perdirbėjams. O dabar patys savo surinktas pakuotes visiškai sutvarkome ir perduodame tiesiogiai perdirbėjams.“

Be to, 2014 metais „Norfos mažmena“ buvo pripažinta efektyviausiai energiją savo ūkyje vartojančia įmone Lietuvoje, bendrovės vadovams buvo įteikti Žaliojo protokolo apdovanojimai.

Investavus į inovatyvias idėjas, technologijas ir energijos taupymo sprendimus per 4 metus elektros vartojimą pavyko sumažinti 25 proc.

„Norfos“ įmonių grupei priklausanti bendrovė „Rivona“, valdanti konservų, kulinarijos, pieno ir mėsos perdirbimo cechus trijuose Lietuvos miestuose, savo veiklai kelia tokius pat aukštus reikalavimus.

„Priklausomai nuo to, kokios yra atliekos, jos irgi lygiai taip pat išrūšiuojamos.

Iš mėsos perdirbimo padalinio kraują paima jį perdirbanti įmonė, įvairios gyvūninės kilmės atliekos panaudojamos gyvūnų pašarui gaminti.

Konservų ceche vaisių ir daržovių lupenos ir kitos panašios dalys sutrinamos į tirštą tyrę, ji išsiurbiama ir išvežama kompostuoti.

Visos atliekos surūšiuojamos pagal jų kilmę, galimą panaudojimą ir patenka į skirtingas vietas“, – paaiškina D.Dundulis.

Minėtame konservų ceche taip pat nenaudojamos nei plastiko, nei kombinuotos pakuotės: visos daržovės ir vaisiai, padažai, uogienės ir sriubos konservuojami tik stikliniuose induose metaliniais dangteliais.

Pernai „Norfos mažmena“ įvairioms organizacijoms perdavė maisto produktų, kurių vertė – daugiau negu milijonas eurų, bet D.Dundulis teigia, kad nelaiko to tikrąja parama: „Aišku, kaip kas nori, taip pateikia, bet aš tikrai nenoriu sakyti, kad tai yra šimtaprocentinė parama.“

Tačiau ir pinigais bendrovė pernai labdarai ir paramai skyrė kone tokią pat sumą – 1 262 603 eurus. Tradiciškai rėmė krepšinį: Utenos „Juventus“, Pasvalio „Pieno žvaigždžių“, Panevėžio „Lietkabelio“ ir Šiaulių „Šiaulių“ krepšinio klubus bei pačią Lietuvos krepšinio lygą (LKL), Šiaulių sporto mokyklą.

Taip pat tapo generaline Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro 2020–2021 m. sezono rėmėja, o užklupus COVID-19 pandemijai medikams suteikė būtinųjų apsaugos priemonių ir įrangos, kurios vertė – daugiau kaip 640 tūkst. eurų (be PVM).

Dar apie 50 tūkst. eurų skirta smulkesniam rėmimui – organizacijoms ar nelaimės ištiktiems žmonėms. Tik tokia parama, prisipažįsta D.Dundulis, pareikalauja bene daugiausia laiko ir jėgų: „Būna, vienam kitam į bėdą patekusiam žmogui pervedame pinigų, bet tik kai esame tuo įsitikinę, nes labai dažnai susiduriame, kad prašoma, pavyzdžiui, vaistams pinigų. Sakome, gerai, nupirksime jums vaistų. Ne, sako, duokite pinigų, aš pats nusipirksiu. Atvirai sakant, pavargome nuo tokių dalykų – nebenorime aiškintis ir tikrinti, tai ne mūsų darbas.“

Pagal kokius kriterijus tuomet atrenkamos paramą gaunančios įstaigos ir organizacijos?

Išgirdęs klausimą pašnekovas nusijuokia: „Žinote, mes neturime labai griežtų kriterijų. Gal vadinkime tai nuojauta, ką reikia daryti ir ko ne.

Tokiuose dalykuose matematiniai skaičiavimai nelabai tinka ir, galiu netgi drąsiai pasakyti, jie gali būti ir visiškai neteisingi.“