Vaistinės stebi didesnį susidomėjimą nereceptiniais preparatais, skirtais mažinti nerimą, gerinti miegą

2021 m. sausio 19 d. 08:22
Vaistinių tinklai karantino metu pastebi, kad gyventojai įsigyja daugiau preparatų, skirtų mažinti nerimą, gerinti miegą. Kai kurie tinklai pastebi, kad išaugo ir receptinių vaistų nuo nerimo, depresijos ar nemigos pardavimai.
Daugiau nuotraukų (7)
Kaip komentare Eltai sakė vaistinių tinklo „Camelia“ komunikacijos projektų vadovė Žiedūnė Juškytė, pastebima, kad nuo šių metų pradžios išaugo natūralių preparatų, skirtų nervų sistemai raminti, paklausa, tai matoma ir analizuojant pardavimų duomenis.
„Matome didesnį susidomėjimą preparatais su valerijonu (arbatos, tinktūros, tabletės). Bendrai susidomėjimas tokiomis prekėmis išaugo apie 20 proc.“, – teigė Ž. Juškytė.
Jos teigimu, „Camelia“ vaistininkai, ypač dirbantys vaistinėse, kurios yra gydymo įstaigose ar šalia jų, pastebėjo receptinių vaistų, skirtų miegui, nervų sistemai, padidėjusį poreikį.
Karantino metu „Camelia“ taip pat fiksuojami didesni preparatų, skirtų gerinti širdies veiklą, pardavimai.
„Nors, pavyzdžiui, širdies lašai „Camelia“ tinkle visuomet yra viena populiariausių prekių, sausio mėnesį fiksuojami apie 30 proc. padidėję pardavimai“, – sakė Ž. Juškytė.
Tuo metu, kalbant apie vaistus, ryškių tendencijų antrojo karantino metu nepastebima kaip, pasak jos, buvo pavasarį, kai iš lentynų buvo šluojami vaistai nuo karščiavimo, skausmo ir pan.
„Antrojo karantino metu Lietuvos gyventojai vaistus perka pagal poreikį“, – nurodė „Camelia“ atstovė.
Pasak jos, vienos populiariausių prekių šiuo metu yra maisto papildai imunitetui stiprinti: vitaminas D, vitaminas C, žuvų taukai ir kita.
„Eurovaistinės“ vaistininkai teigia, kad, pandemijai koreguojant daugeliui įprastą kasdienybę, klientai dažniau teiraujasi, kaip įveikti nerimą ir jo sukeliamus psichologinės būsenos sutrikimus. Per gruodį maisto papildų stiprinti nervų sistemai įsigyjančių skaičius išaugo daugiau nei penktadaliu.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad klientai dažniausiai kreipiasi dėl kankinančios nemigos.
„Turintys miego sutrikimų dažniausiai vartoja melatonino turinčius preparatus, jie šiuo metu yra labai dažnai įsigyjami, nes padeda greičiau užmigti“, – pastebi vaistininkė.
J. Juodsnukytė taip pat priduria, kad šiuo metu paklausūs ir valerijonų bei kitų vaistinių augalų preparatai, kurie ramina, stiprina nervų sistemą ir kartu padeda užmigti. Pasak vaistininkės, būtent vaistiniai preparatai dažnai yra pirmasis pasirinkimas bandant įveikti nerimą ar kovoti su nemiga.
Kalbant apie receptinių vaistų pardavimus, „Eurovaistinė“ teigia jau ir gruodį fiksavusi išaugusį receptinių raminamųjų vaistų įsigyjančių klientų skaičių – jų įsigyjama 5 proc. dažniau, palyginti su ankstesniais metais, jis išlieka didėjantis ir sausį.
Anot vaistininkės, gauti receptą tokiems vaistams nėra lengva, jie dažniausiai paskiriami tik išbandžius kitas priemones.
„Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė teigė, kad, palyginti rugsėjo 1–lapkričio 3 dienos ir lapkričio 4–sausio 17 dienos vidutinius dienos pardavimus, pastebima, kad bendrai nereceptinių vaistų, skirtų nervų sistemos veiklai, pardavimai padidėjo beveik 10 proc.
„Vaistininkai pastebi, kad žmonės daugiau teiraujasi, kaip pagerinti bendrą savijautą, sumažinti nerimą, kas padėtų greičiau užmigti.
Mūsų specialistai pastebėjo, kad, sugriežtinus psichotropinių vaistų skyrimą, pacientai vis dažniau ieško alternatyvų vaistinės lentynose: homeopatinių, augalinių preparatų ir maisto papildų“, – nurodė I. Tėvelienė.
Tuo metu receptinių vaistų, skirtų nervų sistemai ir miegui gerinti, pardavimai, anot jos, padidėjo nežymiai.
I. Tėvelienės teigimu, karantino metu taip pat 20 proc. išaugo akių lašų pardavimai, padidėjo tablečių nuo skausmo pardavimai.
„Karantino metu didelė dalis žmonių dirba, mokosi ir bendrauja naudodami kompiuterius, o ilgalaikis žiūrėjimas į skaitmeninį ekraną yra bene dažniausia akių įtampos ir nuovargio priežastis.
Specialistų teigimu, labai padidėjo besiskundžiančių akių jautrumu šviesai, perštėjimu, paraudimu, kaklo ar galvos skausmais, negalėjimu susikaupti, nuovargiu ir miego sutrikimais, o tai yra akių nuovargio požymiai.
Vaistininkai pastebėjo, kad pacientai galvos skausmą su akių nuovargiu retai susieja, nors galvą, kaklą bei pečių juostą gali pradėti skaudėti ir stipriai nuvarginus akis“, – sakė I. Tėvelienė.
„Benu“ vaistinių tinklo rinkodaros ir komunikacijos vadovas Mindaugas Urbas taip pat pastebėjo, kad karantino metu stebimas tiek maisto papildų, tiek nereceptinių vaistų, skirtų nervų sistemai stiprinti, nerimui mažinti ar miegui gerinti, pardavimo augimas.
„Maisto papildų pardavimas augo sparčiau nei nereceptinių vaistų. Preparatus nervų sistemai gyventojai aktyviau nei ankstesniais metais pirko visus praėjusius metus. Net vasaros mėnesiais, kai įprastai šių maisto papildų pardavimas krinta, pandemijos laikotarpiu tokio žymaus kritimo nematėme“, – komentare Eltai nurodė M. Urbas.
Tuo metu receptinių vaistų pardavimas pernai, pasak M. Urbo, buvo panašus kaip ir 2019 metais, ryškesnių pokyčių nematoma.
„Receptinių vaistų pardavimas kiek padidėjo gruodžio mėnesį tiek „Benu“ vaistinėse, tiek visoje rinkoje. Kadangi nereceptinių vaistų ir maisto papildų pardavimas nuosekliai auga, galime teigti, kad gyventojai pirmenybę teikia preparatams, kurie yra lengviau prieinami – be recepto.
Tai gali būti susiję ir su kiek ribotomis galimybėmis ar noru rečiau lankytis gydymo įstaigose pandemijos metu. Be to, įtakos gali turėti ir populiarėjantis apsipirkimas e. vaistinėje“, – nurodė M. Urbas.
Pasak „Benu“ atstovo, visos pandemijos metu stebimas ypač aktyvus maisto papildų, skirtų imunitetui gerinti, pardavimas.
„Išpopuliarėjo preparatai, kurie anksčiau buvo labiau nišiniai, kaip antivirusiniai purškalai į nosį ar geriamosios koncentruotos vitamino C dozės“, – nurodė M. Urbas.
vaistinėpreparatai^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.