„Aš labai kviesčiau dar kartą grįžti prie derybų stalo, kad būtų išspręsti visi likę nesutarimai ir mums nereikėtų eiti kraštutiniu veto keliu. Priešingu atveju nukentėsime visi“, – sakė G.Nausėda.
„Šis dokumentas, kuris buvo patvirtintas, yra naudingas ir Lenkijai, ir Lietuvai. Gauname kur kas daugiau lėšų nei jų buvo besibaigiančiame finansiniame ES periode. Taip pat įgyjame realią paramą kovai su koronaviruso pasekmėmis – atsiranda ambicingas Gaivinimo fondo projektas. Mūsų žmonės laukia rezultatų, konkrečių veiksmų, kurių negalėsime imtis tol, kol neįsigalios minėtieji dokumentai“, – pridūrė G.Nausėda.
Jis sakė, kad yra pasirengęs tarpininkauti siekdamas padėti išspręsti nesutarimus tarp Lenkijos ir Europos Sąjungos (ES) valstybių tvirtinant ES 2021–2027 metų biudžetą ir Atsigavimo fondą.
„Dialogu galima pasiekti daugiau, negu rankų laužymu. Tai galiojo ir liepos mėnesį, kai atrodė, kad viena ar dvi šalys gali sutrukdyti priimti bendrą dokumentą.
Tačiau dar kartą padiskutavome, dar kartą patikslinome formuluotes ir susitrarėme. Sakyčiau, kad šiuo metu mes esame nemalonioje ir sudėtingoje situacijoje, kai turime arba judėti į priekį, ar sustoti“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda ragino nesutariančias puses imtis dialogo ir teigė sutinkąs imtis tarpininkavimo pozicijos.
Tuo tarpu Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda gynė Varšuvos sprendimą blokuoti ES biudžetą. Jis sakė, kad lėšų skyrimo susiejimas su teisės viršenybės principu nėra numatytas ES sutartyje ir gali būti diskriminuojantis.
„Negali būti įvesti jokie elementai, kurie neįrašyti ES sutartyje. Negali būti jokių vertinimų, kurie nesiremia ES sutartimi“, – sakė Lenkijos vadovas.
„Mes nesutinkame su diktatu. Visos valstybės turi turėti lygų statusą, turime kalbėti apie aiškius kriterijus, pagal kurios valstybės bus vertinamos“, – pridūrė jis.
„Manome, kad tai ne tik Lenkijos interesas, bet tai pažeidžia interesus kitų Europos šalių ir veda prie padėties, kuri gali būti pavojinga. Tai tampa stiprių valstybių diktatu silpnesnesnėms valstybėms“, – teigė jis.
„Pandemijos fone negali būti taip, kad kai ruošiame biudžetinius sprendimus, kurie turi padėti išeiti iš koronaviruso, ir tuo pačiu metu kyla įspūdis, kad ketinama pakišti sprendimus, kurie galėtų sudaryti kažkokius spąstus ES narėms“, – pridūrė A. Duda.
Vengrija ir Lenkija pirmadienį blokavo ES 2021–2027 metų biudžetą ir Atsigavimo fondą, kadangi jų lėšų skirstymas siejamas su teisinės valstybės principų laikymusi.
ES valstybių vyriausybių atstovai pirmadienį susitikimo Briuselyje metu turėjo pritarti 1,8 trln. eurų vertės paketui, tačiau to negalėjo padaryti dėl Varšuvos ir Budapešto veto.
