„Vadinamasis „Klaipėdos paketas“ apima Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos apsaugos, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos monitoringo ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymų pataisas. Kai kurios įsigaliojo šiemet, kitos pradės galioti kitąmet ar po kelerių metų. Įmonėms svarbu įsigilinti į keičiamas teisės aktų nuostatas ir pasirūpinti, kad jų veikla atitiktų naujus reikalavimus“, – sako advokatų bendrijos „Magnusson“ partnerė Dalia Stakvilevičiūtė.
Nurodymas prilygintas rašytiniam
Šių metų gegužės pirmąją įsigaliojo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai, kuriais ne tik detalizuota iki šiol buvusi gana abstrakti privalomojo nurodymo davimo ir vykdymo tvarka, bet ir įvesta nauja žodinio privalomojo nurodymo davimo teisė.
Žodinį nurodymą įmonę tikrinantis pareigūnas gali duoti tais atvejais, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau atsižvelgiant į situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių, arba kai pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant. Informacija apie pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus įmonei įforminama patikrinimo akte, kuris, siekiant apsisaugoti nuo galimų ginčų dėl pastarojo turinio, turėtų būti surašomas iš karto.
„Priimtomis pataisomis pareigūnams suteikiami gana platūs įgaliojimai čia ir dabar stabdyti konkretaus įrenginio ar tam tikrą veiklą, nustačius galimo pažeidimo faktą. Tokie sprendimai gali ne tik sutrikdyti įmonės veiklą, bet ir sukelti žalą dėl galimų darbuotojų prastovų, negautų pajamų, tad valstybė turi užtikrinti aukštą pareigūnų kvalifikaciją, o pastarieji suteiktais įgaliojimais nepiktnaudžiauti ir sprendimus priimti tik atsakingai įvertinę galinčius kilti padarinius“, – tvirtina advokatė.
Už pažeidimus – tūkstantinės baudos
Pašnekovės teigimu, kitas svarbus aspektas yra gegužės 1 d. įsigaliojusi sugriežtinta taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų bei taršos leidimų išdavimo, privalomo keitimo ir atšaukimo tvarka.
„Pavyzdžiui, numatyta, kad leidimo galiojimas bus panaikintas, jeigu 3 kartus per metus nustatoma, kad jame nustatyti leistinos taršos, atliekų susidarymo, laikymo, kvapų ir triukšmo normatyvai viršijami, arba jei toks leidimo sąlygų pažeidimas nepašalinamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo jo užfiksavimo dienos“, – aiškina D. Stakvilevičiūtė.
Taršos leidimuose nuo šiol numatytos ir kvapų valdymo sąlygos, tad įmonės privalės imtis prevencijos priemonių, padėsiančių efektyviau kontroliuoti kvapų sklidimą iš jų teritorijos.
Ekspertė atkreipia dėmesį ir į tai, kad bus dar svarbiau nepamiršti pasirūpinti taršos leidimais dėl didėjančių baudų. Už taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo neturėjimą anksčiau buvusi 3-8 tūkst. eurų bauda padidinta iki 10-30 tūkst. eurų, o baudos už veiklą neturint taršos leidimo ar neįregistravus įrenginio padidintos dar labiau – iki 5-10 tūkst. eurų vietoje iki šiol buvusių 600-1,4 tūkst. eurų.
Tvarkos, nustatytos leidimuose, nesilaikymas nuo šiol užtraukia baudą, siekiančią 1-2 tūkst. eurų vietoje iki šiol galiojusios 150-600 eurų baudos.
Tikrins be išankstinio įspėjimo
Šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, gavę pavedimą, aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus mėginius gali paimti ar matavimus atlikti tik iš anksto apie tai įspėję įmonę.
Nuo kitų metų sausio pirmosios įsigaliosiantys Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai leis tokius tikrinimus atlikti be išankstinio įspėjimo, įmonės darbo metu arba bet kuriuo paros metu tuo atveju, kai yra pagrįstos informacijos dėl teisės normų pažeidimo.
„Įmonės turės būti pasiruošusios atvykusius tikrinti pareigūnus įsileisti į savo teritoriją ar patalpas, suteikti galimybę prieiti prie įrenginių, atlikti tyrimus ir paimti mėginius. Nauja bus ir tai, kad jeigu šiais tyrimais bus nustatyta normas viršijanti arba neleistina tarša ar netinkamai tvarkomos atliekos, tyrimų išlaidas turės apmokėti patys teršėjai“, – pabrėžia advokatė.
Mokesčiai gali siekti milijonus
Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 metų laipsniškai didės mokesčiai už teršalus, išmetamus į atmosferą.
Pavyzdžiui, mokestis už į orą išmetamus sunkiuosius metalus ir jų junginius bei asbesto turinčias kietąsias daleles iki šiol buvo 406 eurų už toną, kitąmet jis didės iki 700 eurų, o 2023 m. pasieks net 1,3 tūkst. eurų už toną. Už teršalus, išmetamus į vandens telkinius, žemės paviršių ir jo gelmes, numatyti iki trijų, o kai kuriais atvejais – ir daugiau kartų didesni tarifai.
Į sąrašą įrašyta ir keletas naujų teršalų – itin dideliu nuodingumu ir kancerogeniškumu pasižymintys dioksinai ir furanai, už kurių vienos tonos patekimą į atmosferą numatytas net 5 mln. eurų mokestis.
D. Stakvilevičiūtės teigimu, didėjančiais mokesčiais įstatymų leidėjai siekia skatinti investicijas į taršą mažinančius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkosauginiai reikalavimai, tikėtina, ateityje tik griežtės, įmonėms advokatė pataria pagalvoti apie ilgalaikes perspektyvas investuojant į mažiau taršias technologijas, modernesnius valymo įrenginius.
