Lietuvoje aiškėjant vis naujų taršos incidentų, 2020-uosius gali skelbti kovos prieš gamtos teršėjus metais.

Portalas lrytas.lt primena apie taršos skandalus Lietuvoje:

Viena iš didžiausių pastarųjų metų ekologinių katastrofų Lietuvoje įvyko 2019 m. Alytuje, kur kilo didelis gaisras padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“. Taršos mastas gamtai ir žmonių sveikatai iki šiol nėra išmatuotas, ūkininkai, verslininkai ir rajono žmonės patyrė apie 101 tūkst. eurų žalą.

Klaipėdos apygardos prokuratūra 2020 m. sausio 7 d. paskelbė, kad bendrovė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas. Tarša normas viršijo iki 130 kartų, o į marias galimai išleista šimtai tūkstančių ar net milijonai tonų nevalytų nuotekų. Žala gali siekti ir 60 milijonų eurų.

Sausio 9 dieną Utenos rajone Dičiūnų kaime esančioje įmonėje UAB „Ūrus“ ir Ko. per neplaninį patikrinimą sandėliuose rasta laikomų pavojingų atliekų. Dviejose 120 litrų talpos statinėse buvo sandėliuojamos laboratorinės ir cheminės atliekos. 

Sausio 15 dieną Kauno apylinkės teismas atvertė „Kauno vandenų“ taršos bylą. Aplinkos apsaugos departamentas savivaldybės įmonei pateikė 4,6 mln. eurų civilinį ieškinį dėl gamtai padarytos žalos. Įtariama, kad „Kauno vandenys“ nevalytas nuotekas į Nemuną leido 2013-2017 metais. 

Visuomeninė organizacija „Lašišos dienoraštis“ sausio 19 dieną paviešino įrašą, kuriame iš Neries prie „Vilniaus vandenų“ išleistuvo traukiami plastiko gabaliukai, aplink susidariusios putos. Sausio 20 dieną pranešta, kad aptikta įmonė, kuri galimai ir teršė Nerį.

Sausio 28 d. Seimas priėmė vadinamąjį „Klaipėdos paketą“ – įstatymų pakeitimus, kuriais griežtinama taršos kontrolė, didinami mokesčiai teršėjams. Taip pat pritarta, kad Valstybės kontrolė iki gegužės pradžios atliks neplanuotą valstybinį aplinkosaugos auditą.