Dėl valstietės teiktų pataisų susikirto dvi grupės: kilo įtarimų, kad pataikauja vienai verslo šakai

2020 m. birželio 3 d. 18:40
Dėl saldainių su alyvpalmių aliejumi pernai pagarsėjęs Seimas užsimojo gelbėti sparčiai nykstančius atogrąžų miškus. Bet kilo įtarimų, ar susirūpinę gamta politikai išties nepataikauja vienai verslo šakai.
Daugiau nuotraukų (8)
Šimtus tūkstančių eurų saldainiams išleidžiantys Seimo nariai praėjusiais metais pažadėjo daugiau nepirkti ir nesimėgauti gardumynais, kurių sudėtyje yra alyvpalmių aliejaus.
Mat dėl šio maisto pramonėje gausiai naudojamo produkto Pietryčių Azijoje kasmet iškertami milžiniški plotai planetos plaučiais vadinamo atogrąžų miško, o vietoj jo užveisiamos naujos alyvpalmių plantacijos.
Bet saldainių atsisakyti nutaręs Seimas bando žengti gerokai toliau – parlamente kelią skinasi daug aistrų keliantis siūlymas uždrausti alyvpalmių aliejų naudoti biodegalams gaminti.
Už valstietės Virginijos Vingrienės pateiktą alyvpalmių aliejaus ribojimą biodegalams gaminti numatančias Atsinaujinančių išteklių energetikos pataisas po pateikimo balsavo 57 Seimo nariai, 28 susilaikė ir tik vienas balsavo prieš.
Išniro I.Paleičiko pavardė
Tokius užmojus pasveikino ne tik žalieji, bet ir valstiečiai.
Uždraudus alyvpalmių aliejaus naudojimą biodegalams gerokai išaugtų Lietuvos ūkininkų išauginamos produkcijos paklausa.
Pavyzdžiui, vien rapsų pas mus šiuo metu užauginama gerokai daugiau, nei sunaudojama ir pramonė pajėgi perdirbti.
Vis dėlto gausių ovacijų fone pasigirdo ir kritikos balsų – esą šiuo žingsniu gali būti pataikaujama ne tik ūkininkams, bet ir buvusiam degalinių tinklo „Lukoil“ vadovui Ivanui Paleičikui, kuriam lietuviškoje biodegalų rinkoje esą jau seniai ankšta.
Tikino, kad tik konsultavosi
Gali būti, kad I.Paleičiko kontroliuojamai Biodegalų asociacijai priklausantiems nariams itin naudingas projektas buvo parengtas net ne pačios Seimo narės, bet lobisto Martyno Nagevičiaus.
 
Šaltinių teigimu, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijai vadovaujantis M.Nagevičius identiškas įstatymo pataisas pernai esą siūlė savo vardu registruoti ir kitiems parlamentarams.
V.Vingrienė „Lietuvos rytui“ tvirtino pataisas rengusi pati, bet nepaneigė sulaukusi ir M.Nagevičiaus pagalbos: „Jis yra šios srities specialistas ir mane konsultavo.“
Tiesa, parlamentarė pripažino galbūt padariusi klaidą, kad nenurodė savo talkininko, kuris gali būti tiesiogiai suinteresuotas pataisomis.
V.Vingrienė taip pat tikino nieko nežinojusi apie M.Nagevičiaus ryšius su Biodegalų asociacija.
Norėjo tapti pavyzdžiu
Ar tikrai valstietė galėjo nežinoti, kad Biodegalų asociacijos nariams palankias pataisas padėjusiam parengti lobistui galėjo rūpėti ne tiktai už tūkstančių kilometrų nykstančios, bet ir vietinio verslo džiunglės?
Sunku tuo patikėti, nes Biodegalų asociacija priklauso M.Nagevičiaus vadovaujamai Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijai.
Be to, jis skelbiasi, kad kaip lobistas šios asociacijos narių naudai veikia ir Seime svarstant V.Vingrienės vardu pateiktas įstatymo pataisas.
Tiesa, biodegalų gamintojams naudingą lobistinę veiklą M.Nagevičius deklaravo tiktai gegužės 19-ąją, tą pačią dieną, kai Seime po pateikimo buvo pritarta valstietės teikiamam projektui.
Kodėl lobistas nusprendė tik dabar išlįsti iš užkulisių, nors jam padedant parengtas analogiškas įstatymo pataisas valstietė buvo pateikusi dar pernai gruodį? Beje, tada užgriuvusi kritika politikę privertė trumpam atsitraukti.
M.Nagevičius „Lietuvos rytui“ aiškino, kad savo veiklą nusprendė paviešinti supykęs dėl nederamo priešininkų elgesio: „Pamačiau, kad nesuinteresuota pataisomis priešinga pusė vaikšto ir net neprisistato kaip lobistai. Tad aš nutariau parodyti gerą pavyzdį.“
Susirūpinę tik dėl įvaizdžio?
M.Nagevičius taip pat tikino, kad nei jo atstovaujamos Biodegalų asociacijos nariai, nei I.Paleičikas priėmus įstatymo pataisas neturės jokios finansinės naudos.
Anot lobisto, Lietuvoje tik apie 20 proc. rinkos sudaro degalai, į kuriuos yra įmaišyta iš alyvpalmių aliejaus Suomijoje pagaminto biodyzelino.
Lietuvai uždraudus alyvpalmių aliejaus naudojimą biodegalams, pasak M.Nagevičiaus, suomiams tektų ieškoti kitokių produktų, bet abejojo, kad juos pirktų iš Lietuvos gamintojų.
Lobisto teigimu, Biodegalų asociacijos interesas yra ne komercinis: „Alyvpalmių aliejaus naudojimas biodegalų gamintojams daro reputacinę žalą.
Mes norime iš medaus statinės išimti šį deguto šaukštą.“
Pasipriešinimas irgi skatina
Tuo metu V.Vingrienė pripažino, kad dėl jos teiktų pataisų susikirto dvi skirtingos verslo interesų grupės, tačiau ji aiškino turinti tik vieną – aplinkosauginį tikslą.
Parlamentarė neatsakė, ar iš jos teikiamo pasiūlymo gali turėti kokios nors naudos kritikų linksniuojamas I.Paleičikas, kurio ji net nepažįstanti.
„Aišku, kiekvienas Seime svarstomas siūlymas kai kam gali duoti naudos, o kai kas gali likti nepatenkintas.
Bet mano tikslas šiuo atveju yra gamtosauginis, jokių kitų tikslų ar naudos neturiu. O kilęs aršus pasipriešinimas mane dar labiau motyvuoja.
Turbūt nė vienas projektas nesulaukė tokio pasipriešinimo, ir mane tai skatina eiti į priekį.
Aš nesuprantu, kuo svarbus tas alyvpalmių aliejus, kokia čia vertybė, kad dėl jo kilo toks didelis karas“, – kalbėjo valstietė.
Už kilnių tikslų – pinigai
Tačiau vienintelis per balsavimą prieš V.Vingrienės pasiūlymą balsavęs Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys mano kitaip: „Bandoma prisidengti globaliomis pasaulio problemomis, bet už atogrąžų miškų problemų aiškiai kyšo vietinio verslo interesų ausys.“
Anot politiko, niekam ne paslaptis, kuo užsiima I.Paleičikas, ir panašu, kad Lietuvos rinka jo biodegalų verslui darosi per maža: „Nemažai įtakingų ūkininkų yra priklausomi nuo jo malonės superkant rapsus.
Todėl nieko nuostabaus, kad valstiečių dominuojamame Seime atsiranda projektai, kuriais dirbtiniu būdu bandoma įteisinti vieno gamintojo monopolį.“
P.Urbšys pripažino, kad dėl alyvpalmių aliejaus iš tiesų masiškai kertami miškai, bet mano, jog aktualesnė problema yra ne biodegalų gamyba, bet maisto pramonėje naudojami ištekliai: „Net 60 proc. išgaunamo alyvpalmių aliejaus naudojama maisto pramonėje. Todėl kyla klausimas, kodėl V.Vingrienė jo nesiūlo uždrausti naudoti maisto pramonėje?“
Tiesa, kalbėdama su „Lietuvos rytu“ valstietė užsiminė, kad ketina siūlyti ir tokias įstatymo pataisas.
„Tai gal nuo saldainių, kuriuose yra alyvpalmių aliejaus, reikėjo ir pradėti, nes kai pakeičiamas eiliškumas, atsiranda nelabai žalias prieskonis“, – ironizavo P.Urbšys.
Parlamentaras taip pat kritikavo buvusią frakcijos kolegę, kad ji esą pateikia klaidingus argumentus. Jo žiniomis, nė viena Europos Sąjungos šalis kol kas nėra nustačiusi ribojimų naudoti alyvpalmių aliejų biodegalams, tuo metu V.Vingrienė ir M.Nagevičius mini Prancūziją ir Norvegiją.
Be to, Teisingumo ministerija yra atkreipusi dėmesį, kad Seime pradėtas svarstyti projektas gali prieštarauti Europos Sąjungos teisei.
„Europoje vyko diskusijos dėl maisto naudojimo biodegalų pramonėje ir tai gerokai suerzino vietinius rapsų augintojus bei I.Paleičiką.
Kai visuomenei bandoma pateikti klaidingą informaciją, tai tik patvirtina, kad už panašių siūlymų slypi konkretaus verslo interesai, o ne globalinės ekologinės problemos.
Manau, kad ne V.Vingrienė, o I.Paleičiko asociacijos lobistas M.Nagevičius yra tikrasis projekto autorius. Man regis, ji buvo pasirinkta neatsitiktinai, o kaip ryški žaliųjų atstovė, kuria prisidengus galima giliau paslėpti tikruosius interesus“, – svarstė P.Urbšys.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.