Tokios klasės ir lygio aparatas yra pirmasis Lietuvoje. Jis ypač reikalingas dabar – koronaviruso pandemijos metu. Tačiau medikai pabrėžia, kad jis bus itin reikalingas ir jai pasibaigus.
Lietuvoje šiuo metu yra keletas žemesnės klasės EKMO aparatų. Šis aparatas yra 7-as šalyje. 3 juos turi LSMU Kauno klinikos, o Santaros klinikose naujasis aparatas – ketvirtasis.
Santaros klinikų 2-ojo anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėjas docentas Robertas Samalavičius sako, kad ši dovana Santaros klinikoms buvo reikalinga. Toks pirkinys buvo numatytas ir išsirinktas dar prieš COVID-19 pandemiją, bet tuomet brangios aparatūros nepavyko įsigyti dėl lėšų stygiaus. Pačios klinikos yra suplanavusios įsigyti dar kelis panašius aparatus.
„Gautas aparatas labai šiuolaikiškas, turi daug funkcijų, su tam tikrais priedais jį galima panaudoti įvairiai. Pavyzdžiui, juo galėsime sumažinti tam tikrų tyrimų, kurie turi būti atliekami naudojant šį aparatą, skaičių.
Procedūros metu, kai ji vyksta su turimais aparatais, paprastai atliekame daug laboratorinių tyrimų, stebime įvairius parametrus, darome kraujo tyrimus. Šis aparatas neinvaziniu būdu, ant vadinamųjų magistralių užstačius specialius daviklius, rodo deguonies sunaudojimo organizme, jo pernešimo, anglies dvideginio pašalinimo parametrus, analizuoja ir kaupia duomenis“, – apie naujos įrangos savybes pasakojo docentas.
Žmogui, sergančiam COVID-19, dažnai nepadeda nei dirbtinė ventiliacija, nei papildomas deguonis, nes plaučiai dėl uždegimo negali iki galo atlikti savo funkcijos – oras tiesiog nepatenka į plaučių alveoles. Tokiu atveju EKMO sistemos yra tikras išsigelbėjimas.
„Šis aparatas gali pakeisti arba plaučių, arba širdies funkciją. Daugumai, apie 95 proc., koronavirusu infekuotų sunkių ligonių pandemijos metu visame pasaulyje buvo pažeisti plaučiai, tačiau 5 proc. buvo pažeista širdis ir ją reikia pavaduoti“, – sakė medikas.
Tokiu atveju į tuščiąsias žmogaus venas įstumiamos storos kaniulės, iš veninės sistemos paimamas kraujas ir aparate prisotinamas deguonies, pašalinamas anglies dvideginis ir toks kraujas grąžinamas į veninę sistemą. Tokiu būdu plaučiams nebereikia nieko daryti.
Tačiau tokie aparatai labai reikalingi ir ne pandemijos metu. Šios sistemos daugiausia naudojamos kardiochirurgijoje ir kardiologijoje ligoniams, patyrusiems kardiogeninį šoką, gydyti. Dažniausiai dėl miokardo infarkto.
Operuojama širdis turi būti „išjungiama“ iš kraujotakos, tačiau turi būti užtikrinama kraujo apytaka. Tai galima padaryti įjungus dirbtinę kraujo apytaką, širdį tada galima sustabdyti ir operuoti. Operacijos metu EKMO aparatas ima kraują iš veninės sistemos, prisotina jį deguonies ir grąžina į arterinę.
Dar aparatas gali būti naudojamas, kai žmogus gaivinamas sustojus širdžiai.
Įprastinis išorinis širdies masažas ne visada gali padėti, o tokiu aparatu medikai turi didesnę tikimybę išgelbėti žmogų.
„Praėjusiais metais klinikose tokia metodika gydėme 36 širdies problemų ištiktus pacientus. Daugumai buvo diagnozuotas širdies nepakankamumas, kardiogeninis šokas. Priklausomai nuo to, kur suvedamos kaniulės, tai aparatas ir pakeičia – plaučius arba širdį. O širdies ligos, kaip žinoma, daugelyje išsivysčiusių šalių yra pirmoji mirties priežastis.
Tokią sistemą naudoti galime esant kardiogeniniam šokui, miokarditui – daugumai širdies problemų.
Kvėpavimo nepakankamumo atveju tokius aparatus naudojome dar 2009 metų kiaulių gripo pandemijos metu. Net nesant pandemijų dėl gripo sukeltų komplikacijų tokiais aparatais kasmet gydome po kelis ligonius. Paprastai turime iki 10 tokių pacientų“, – pasakojo R.Samalavičius.
Didžiausias šių aparatų poreikis yra Vilniuje. O taikant tokios metodikos gydymą pacientai per porą dienų nepasveiksta, todėl nuo aparatų skaičiaus tiesiogiai priklauso išgelbėtų gyvybių skaičius.
„Turėjome porą sergančių COVID-19, kurie prie tokių aparatų buvo prijungti apie 3 savaites. Taigi kiek aparatų turi, tiek gyvybių gali išgelbėti. Pavyzdžiui, pažįstami Ciuriche dalijosi patirtimi, kad iki pandemijos jų centras turėjo 8 tokius aparatus. Prieš pat pandemiją nusipirko dar 15. Tai yra gyvybę gelbėjantis aparatas. Mūsų ligoninė ir taip planavo jų įsigyti, jautėme trūkumą. O pandemijos metu negali planuoti, kiek bus sunkių ligonių“, – aiškino docentas.
„Sorimpekso“ projektų vadovas Rolanas Širmonaitis, padėjęs atkeliauti EKMO aparatui į Lietuvą, „Lietuvos rytui“ sakė, kad aparatas šalį pasiekė dėl stebuklingo atsitiktinumo.
„Šie aparatai šiaip sau negaminami. Paprastai vyksta konkursas, tada daromas užsakymas, stojame į eilę ir įmonė aparatą pagamina per tris mėnesius ar pusmetį. COVID-19 krizės akivaizdoje visos šalys ėmė aktyviai pirkti šiuos aparatus. Mums pasisekė, kad vieno aparato buvo atsisakyta. Sužinoję šią informaciją dėjome visas pastangas, kad jis atkeliautų pas mus, o ne į kokią kitą užsienio šalį. Čia prie bendros lietuvių gerovės labai prisidėjo „Norfa“, – teigė jis.
Padovanotas EKMO „Quantum“ aparatas kainuoja apie 200 tūkst. eurų. Balandžio pradžioje „Norfa“ padovanojo Santaros klinikoms ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą „Bellavista 1000“.
„Norfos mažmena“ nuo pat koronaviruso pandemijos pradžios teikia šalies gydymo įstaigoms paramą. Iki šiol bendrovė suteikė Lietuvos medikams beveik 400 tūkst. eurų vertės paramos.
„Norfa“ parūpino įvairių šalies miestų ligoninėms įvairių apsaugos priemonių: antbačių, veido kaukių, rankų dezinfekanto, medicininių kombinezonų, respiratorių. „Norfos mažmena“ nuo pat koronaviruso pandemijos pradžios teikia šalies gydymo įstaigoms paramą. Iki šiol bendrovė suteikė Lietuvos medikams beveik 400 tūkst. eurų vertės paramos.
