Jo teigimu, šalies finansų ministras Vilius Šapoka, kuris spaudoje dažnai prisistato kaip fintech tėvas Lietuvoje, palankiai žiūri į finansinių technologijų įmonės „Revolut" atėjimą į Lietuvą.
„Finansų ministras viešai kalba, kad mes, kaip šalis, galime pasiimti tam tikrą dalį šios revoliucijos, pamėginti konkuruoti su Liuksemburgu, pasinaudoti „Brexit" padėtimi ir priimti į Lietuvą mokėjimo kompanijas, elektroninių pinigų įstaigas ir inovatyvius bankus", - teigė R. Kuodis.
Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno nuomone, „Revolut" dėl galimų ryšių su Rusija Lietuvai kelia politinę ir reputacinę grėsmę.
Vis dėlto, ekonomisto R. Kuodžio teigimu, S. Jakeliūno įtarimai nėra visiškai pagrįsti. Skaudžios pasekmės Lietuvai, R. Kuodžio vertinimu, grėstų tik banko žlugimo atveju, bet ir tokiu atveju suveiktų daug saugumo grandžių. Todėl Lietuva vis dėlto turėtų išnaudoti šiuo metu turimą didelį potencialą ir lyderės pozicijas fintech srityje ir tinkamai išnaudoti visus „Revolut" privalumus.
ELTA primena, kad Lietuvos bankas pernai gruodį išdavė Jungtinės Karalystės startuoliui „Revolut” specializuoto banko licenciją. „Revolut” Lietuvoje planuoja teikti indėlių ir paskolų paslaugas. Praėjusią savaitę „Revolut” pranešė pradedantis restruktūrizaciją, kuri, tikimasi, padės pasiekti 100 mln. klientų visame pasaulyje per artimiausius 5 metus.
S. Jakeliūnas anksčiau kreipėsi į valstybės tarnybas dėl galimų „Revolut" ryšių su Rusija. Be to, S. Jakeliūno vertinimu, "Revolut" planuojama plėtra yra per agresyvi. Jis taip pat svarsto galimybę trečią kartą kreiptis į komisiją, kuri vertina atitikimą nacionalinio saugumo interesams.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigė, kad S. Jakeliūno minima informacija buvo žinoma, potencialus investuotojas ilgai vertintas kompetentingų institucijų ir įvertintas kaip patikimas.
