Marui tas pats, srutos kiaulių tvarte ar dailylentės – plinta nestabdomas

2018 m. rugpjūčio 21 d. 10:53
Papildyta
Afrikiniam kiaulių marui (AKM) kol kas nepasidavė tik Žemaitija. Kitą Lietuvos dalį apglėbusi liga šįmet kiaules jau sunaikino 44 ūkiuose. Iš viso kovai su AKM išleista per 18 mln. eurų. Ir tai – ne pabaiga.
Daugiau nuotraukų (5)
Praėjusią savaitę AKM protrūkio būta Šiaulių rajone, Čibirikų kaime, kur šios ligos užkratas pateko į aštuoniolikos kiaulių fermą.
Tai – 44-as atvejis šiemet ir 43-ias, kai maras diagnozuotas mažame ūkyje auginamoms kiaulėms. Didžiausiame ligos židinyje – „Idavang“ priklausančiame komplekse Akmenės rajone, Skabeikiuose, – buvo nugaišintos 19 982 kiaulės.
Taigi maras užpuola nedidelius ūkius.
Bet pakanka, kad ten nugaištų viena kiaulė, ir aplinkui 10–15 kilometrų spinduliu ilgam stabdoma visų į tą zoną patenkančių kiaulininkystės ūkių veikla. Ką tai reiškia verslui?
– Žemės ūkio ministerija pinigais bando paskatinti kaimo žmones, kad jie išsižadėtų kiaulių, – paskerstų jas ir įsigytų avių ar triušių. Tam ji siūlo 1500 eurų. Kita galimybė – išsaugoti kiaules, o šią pinigų sumą panaudoti saugos priemonėms.
Ar tai išgelbės Lietuvoje kiaulininkystę? – „Lietuvos rytas“ paklausė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko.
– Esu skeptikas. Dabar ir taip yra mokama 100 eurų už paskerstą kiaulę, jei ūkis naikinamas.
Šie pinigai padengia gyvulio vertę, o ir mėsa lieka savininkui.
Bet kaimo žmonės nė tuo nepatenkinti, nori kiaulių pasilikti. Ir tiems užsispyrėliams valdžia kiša 1500 eurų – tvorai, dezinfekavimo priemonėms, dušui, dar kažkam.
Keleto kiaulių apsaugai tiek pinigų? Tai 15 kartų daugiau, nei gyvulys vertas.
Stambiuose ūkiuose, kur kontrolė ypač griežta, vienos kiaulės biologinėms ir kitoms saugos priemonėms tenka tik keli eurai.
Tačiau jokie pinigai nepadės, jei kiaulės bus šeriamos kuo papuola, jei joms bus pripjaunama žolės, po kurią galbūt maklinėjo šernai.
– Iki rugpjūčio 7-osios AKM protrūkio „Idavang“ fermose liga buvo įsisukusi į keturis nedidelius Akmenės rajono ūkius. Yra tikimybė, kad tai susiję?
– Nedera sieti ligos protrūkių mažuose ūkiuose ir stambiuose. Šis ryšys neįrodytas. Tačiau yra kita blogybė.
Jei nuo AKM nugaišta gyvulys, aplink ligos židinį 10–15 kilometrų spinduliu brėžiama apsaugos zona. Į ją patenkančios visos kiaulių fermos 40 dienų yra uždaromos. Ir jos ima kimštis.
Paršeliai atsivedami, o jų nėra kur dėti. Todėl jie žudomi ir utilizuojami.
Pernai taip jų buvo sunaikinta 20 tūkst., šiemet – kita tiek.
Į prekybos ribojimo zonas šiuo metu yra patekę 16 rajonų, kuriuose valdžia yra uždariusi sveikus kiaulininkystės ūkius. Jie patiria didžiulių nuostolių.
Todėl mes prašome, kad valdžia sumokėtų kompensacijas už tai, ką pridirbo.
Esame apskaičiavę, kad dėl vienos nuo AKM nugaišusios kiaulės į maro zoną patekusi didelė ferma, kuri yra įdiegusi visas saugos priemones, vidutiniškai praranda 300 tūkst. eurų.
– Kokia ateitis laukia kiaulininkystės, jei maras liks nesuvaldytas?
– AKM toliau platins šernai. Iš gamtos užkratas lengviausiai patenka į mažuosius ūkius – jie ir liks problemiškiausi, nes dėl jų prekybos apribojimai apims vis daugiau teritorijų.
Drausti prekybą kiaulėmis iš apsaugos zonų – tai ES nuleista politika, mes jai nepritariame. Išgyventi ūkiams esant tokioms sąlygoms ilgai nebus įmanoma.
Derybininkai ketverius metus, nuo pirmojo didžiojo protrūkio „Idavang“ fermose Ignalinos rajone, žada, kad Briuselyje išsiderės verslui palankesnes sąlygas.
Bet kaskart grįžta nieko nepešę, nes jiems nerūpi.
Mes sakome: kompensuokite nuostolius, jei AKM zonose draudžiate prekybą, pamatysite, kiek tas jūsų neveiklumas verslui kainuoja.
Taigi valdžia turi rinktis, ką paaukoti, – ar 600 tūkst. kiaulių, auginamų kompleksuose, ar 40 tūkst. gyvulių dešimtyje tūkstančių tvartelių.
Bet žmonės kalba, kad didelius ūkius reikia naikinti, nes juose auginamų kiaulių mėsa neva neskani.
O skani tų, kurios voliojasi srutose ir kurios šeriamos likučiais nuo stalo?
Politikai ir valdininkai keičiasi, bet jiems niekas nerūpi. Praėjo ketveri metai, o situacija verslui kokia buvo grėsminga, tokia ir liko. Tik tiek, kad nebeskelbiama ekstremalių situacijų.
– Ar yra Lietuvoje dar vietų, kurių nepalietė maras?
– Tai nedidelė dalis Žemaitijos – Klaipėda, Rietavas, Skuodas, Šilalė. Akmenė krito, Šilutėje jau randama nuo AKM kritusių šernų.
 
Dar du židiniai  
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba antradienį, rugpjūčio 21 d. pranešė, kad užfiksuoti du nauji afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiai Šiaulių ir Joniškio rajonuose. Tai jau 45 ir 46 AKM atvejai kiaulių laikymo vietose šiais metais.
Nuo metų pradžios Lietuvoje dėl AKM nugaišo ar buvo nugaišinta daugiau kaip 22,4 tūkst. kiaulių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.