Dabar gi žinia atėjo iš Naujojoje Akmenėje esančių bendrovės „Idavang“ fermų.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Akmenės rajone Papilės seniūnijos Skabeikių kaime esančioje „Idavang“ priklausančioje kiaulių fermoje, kurioje laikoma apie 19 500 kiaulių, patvirtintas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis.
Skubus tyrimas pradėtas fermoje per pastarąsias 3 dienas nugaišus 24 penimoms kiaulėms.
Atrinkus mėginius dėl AKM, šiandien Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas patvirtino, kad mėginiuose nustatytas AKM virusas.
Komplekse, kuriame buvo įdiegtos biologinio saugumo priemonės, nedelsiant įvesti veiklos apribojimai ir pradėti paruošiamieji AKM židinio likvidavimo darbai. Visos komplekse laikomos kiaulės turės būti nugaišintos, o jų gaišenos – saugiai sunaikintos.
Tai jau 41 AKM atvejis kiaulių laikymo vietose šiais metais užfiksuotas Lietuvoje ir 5 ligos židinys Akmenės rajone.
Anksčiau šiame rajone užfiksuoti 4 AKM atvejai buvo fiksuoti smulkiuose ūkiuose.
Nukentėjo antrą kartą
„Idavang“ bendrovė nuo AKM nukenčia jau antrą kartą. 2014-aisiais maras buvo įsisukęs į jos fermas Ignalinos rajone Rupinskų kaime. Jose taip pat buvo laikoma apie 19,5 tūkst. kiaulių.
Tuo metu kiaulidžių veiklai atkurti prireikė maždaug metų ir apie 435 tūkst. eurų.
Užkratą galbūt atnešė žmonės
Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika BNS sakė, jog afrikinį kiaulių marą į Danijos kapitalo bendrovės „Idavang“ fermą galėjo atnešti žmonės arba transportas.
D.Remeikos teigimu, „Skabeikių“ kompleksas dar pavasarį atitiko visus tokiai fermai keliamus saugos reikalavimus.
„Ūkis buvo tikrintas kovo viduryje ir buvo nustatyta, kad jis atitinka jam keliamus reikalavimus.
Dažniausiai potencialios priežastys yra transportas ir žmonės.
Virusas didžiausią tikimybę turi patekti su žmonėmis, kurie dirba, lankosi ir paslaugas atlieka bei per transportą, kuris veža gyvūnus“, – BNS teigė D. Remeika.
Jo teigimu, veterinarai bandys nustatyti tikslias priežastis, kodėl virusas pateko į 19,5 tūkst. kiaulių fermą.
Atliks savo tyrimą
„Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius sakė, jog kol kas nėra aišku, kaip liga galėjo pakliūti į saugų kompleksą.
„Kompleksas atitinka aukščiausius biosaugos reikalavimus, jame įdiegtos ir naudotos visos ypatingos saugos priemonės.
Kol kas mes nežinome, kaip užkratas galėjo patekti į kompleksą. Šiuo metu tai – pats svarbiausias klausimas, į kurį ieškome atsakymo“, – kalbėjo S.Leonavičius.
Anot jo, bendrovė atlieka savarankišką vidaus tyrimą, norėdama išsiaiškinti, kodėl maras pateko į fermą.
Ligos židinys – netoliese
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas neslėpė nuostabos, kad AKM židinys buvo užfiksuotas pavyzdiniu laikomame ūkyje.
„Žiūrint į ateitį didžiausią galvos skausmą kelia tai, kad šios ligos vis dar nepavyksta pažaboti.
„Idavang“ ir patys griežtai laikosi visų biosaugos reikalavimų, ir skatina tai daryti kitus šalies ūkius.
Jie palaikė privalomų biosaugos reikalavimų griežtinimą tiek Lietuvos, tiek ir Europos lygiu, – sakė A. Baravykas. – Per pastaruosius 5 metus padarėme labai daug – tiek kiek leidžia mūsų žinios ir techninės galimybės.
Tačiau bendromis jėgomis turime išsiaiškinti, ko dar nepadarėme. Tai kiaulininkystės išlikimo klausimas.“
Per pastaruosius metus „Idavang“ į papildomas biosaugos priemones – tinklelius nuo vabzdžių, buferinių rampų, dvigubos tvoros, dezinfekavimo tvarkos ir sistemos diegimą, trasporto ribojimą ir draudimą įsinešti maisto produktus ar daiktus bei kitas priemones – investavo apie 580 tūkst. eurų.
Prieš savaitę Akmenės rajone, Papilės seniūnijoje AKM židinį aptikus šeimos ūkyje, kur savoms reikmėms buvo laikomos 4 kiaulės, „Skabeikių“ kompleksas pateko į 10 km priežiūros zoną.
Todėl iš komplekso jau buvo neleidžiama parduoti ar išvežti gyvų kiaulių, kiaulienos ir jos produktų.
Maras ir kaimynystėje
Apie naujus AKM atvejus kiaulių ūkiuose nuolat informuoja ir kaimyninės valstybės.
Kaliningrado srities atsakingos institucijos šiemet pranešė apie keliolika AKM židinių regione, vienas jų – komerciniame kiaulininkystės komplekse, kuriame laikyta apie 50 tūkst. kiaulių.
Lenkijos ūkiuose užregistruota apie 90, o Rumunijoje apie 600 ligos židinių.
Praėjusią savaitę AKM židinys patvirtintas viename didžiausių Latvijos kiaulininkystės kompleksų, jame buvo laikoma apie 15 tūkst. kiaulių. Be to, apie pirmąjį AKM židinį praėjusią savaitę informavo ir daugiausia kiaulių per metus pasaulyje užauginanti valstybė – Kinija.
Ūkininkus, auginančius kiaules, prašome stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę bei taikyti biologinio saugumo priemones.
Kilus bet kokiam užkrečiamosios ligos įtarimui būtina informuoti VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403 arba pranešti privačiam veterinarijos gydytojui.
Stambieji kiaulių augintojai šokiruoti dėl maro „Idavang“ fermoje
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas sako, kad stambieji ūkininkai yra šokiruoti afrikinio kiaulių maro protrūkio Danijos kapitalo bendrovės „Idavang“ fermoje.
Asociacijos vadovas Algis Baravykas sako, jog tai neramina kitus stambiuosius rinkos žaidėjus.
„Toks nepasisekimas verčia sunerimti. Vieni ūkiai investuoja daugiau, kiti mažiau, bet visi nežino, ką galvoti po tokių protrūkių. Labai daug pastangų įdėta, bet tai yra šokiruojanti naujiena“, – BNS sakė A. Baravykas.
Antradienį pranešta, jog „Idavang“ fermoje Akmenės rajone nustatytas maro protrūkis. Visos 19,5 tūkst. kiaulių bus sunaikintos.
Pasak A. Baravyko, kiaulių augintojai iš esmės nesvarsto apie pasitraukimą iš verslo – tai padaryti sunku, kai infrastruktūra yra pritaikyta būtent kiaulininkystei, todėl bet turtas galėtų būti perleistas tik kitam kiaulių augintojui.
„Fermos yra specialiai pastatytos kiaulėms. Kaip tą fermą parduoti? Tai reiškia, kad ir pirkėjas turės perimti tą verslą. Tai iš principo šiandien savininkų pasikeitimas nereiškia, kad verslas nutrūksta. Tai nėra lengvai nutraukiamas verslas“, – tvirtino A. Baravykas.
„Ką kiti ūkiai darys? Stengsis dar labiau išlikti“, – pridūrė jis.
