„Reikia daryti savo didelį darbą – mūsų europarlamentarų
prašyti, kad jie labai aktyviai tą klausimą keltų. Kuo daugiau
kelsime, tuo sėkmingesnis jis bus“, – antradienį Darbo partijos
frakcijoje pareiškė E.Masiulis, pristatydamas Lietuvos veiksmus,
kaip užkirsti kelią nesaugioje Astravo elektrinėje pagamintai
elektrai patekti į Lietuvą ar Vakarus.
Pasak energetikos ministro, Baltarusija į kritiką dėl Astravo
elektrinės saugumo įsiklauso, ir „kuo toliau, tuo daugiau ta
įtaka yra“.
R.Masiulis įsitikinęs, kad Lietuva turi pakankamai žinių ir
autoriteto kelti reikalavimus dėl Astravo AE saugumo.
„Mes patirties už Baltarusiją žymiai daugiau turime (...),
šitame regione mes turime daugiausia patirties ir mes turime ir
autoriteto, kad galėtume pasakyti, kaip turėtų būti atominiai
objektai prižiūrimi, tvarkomi. Turime pakankamai žinių ir
autoriteto, kad galėtume reikalauti“, – teigė R.Masiulis.
Pasak jo, Astravo elektrinės statybos negalima sieti su kitais,
ekonominiais Lietuvos ir Baltarusijos santykiais.
„Tai (Astravo elektrinė – BNS) visiškai izoliuotas techninis
klausimas (...), todėl kažkokios nuolaidos ar barteriniai mainai...
į komercinius dalykus yra tiesiog neįmanomi“, – teigė ministras.
Liepą atliekant bandymus, krito Astravo atominės jėgainės
reaktoriaus korpusas, ir tai buvo didžiausias iš iki šiol
įvykusių jos statybos incidentų. Baltarusija Rusijos rangovės
„Rosatom“ paprašė pakeisti korpusą, ir pastaroji pažadėjo tai
padaryti.
Lietuvos Vyriausybė įteikė notą Baltarusijai, o užsienio
reikalų, energetikos ir aplinkos ministrai išsiuntė laišką
Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Marošui Šefčovičiui ir
energetikos komisarui Migeliui Ariasui Kanetei, informuodami apie
incidentą bei prašydami aktyvaus ES įsitraukimo sprendžiant
branduolinės saugos klausimą.
50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du
reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Pirmąjį
reaktorių planuojama įjungti 2018 metais, o antrasis turėtų
pradėti veikti 2020 metais.
