Tačiau, nors daugeliui užtenka išminties būnant trečiojo pasaulio šalyse pirkti vandenį buteliuose, galbūt kai kas panorės užmesti akį ir į vietas Europoje, kur tikrai nereikėtų gerti vandens tiesiai iš čiaupo.
Iš tiesų, geriant užterštą vandenį galima prisišaukti bėdą – nuo viduriavimo ir hepatito A iki vidurių šiltinės ir choleros, primena žinomas tiesas leidinys.
Nesaugu gali būti ne tik gerti vandenį – net valantis dantis ar netyčia gurkštelėjus vandens duše galima susirgti.
Portale „citybase apartments“ pasirodžiusi nauja infografika apie Europos šalis perspėja, kur derėtų būti budresniems, kai pradeda kankinti troškulys.
Taigi čia galima pamatyti įvairias šalis: ir tas, kuriose būnant geriau gerti iš parduotuvės nusipirktą vandenį (tarp jų ir Lietuva), ir tas, kuriose būnant nėra pagrindo nerimauti dėl vandens kokybės.
„Vilniaus vandenys“: mūsų vanduo pavydėtinai geras
„Nėra labai paprasta komentuoti šį tyrimą, nes jo šaltinių sąraše yra nuorodos į keliaujančių studentų, kelių pramogaujančių merginų blogus ir panašaus tipo naujienų portalus. Šio tyrimo iliustracijos ir nupieštos tikrai gana dailiai, tačiau susidaro įspūdis, jog Europos žemėlapyje tiesiog buvo nubrėžtas brūkšnys nuo Helsinkio iki Atėnų ir į rytus nuo jo esančiose šalyse vanduo paskelbtas nesaugiu.
Panašiu principu jame buvo padalinti ir kiti kontinentai. Nors vandens kokybė priklauso ne tiek nuo šalies, kiek nuo konkretaus miesto, kuriame jis yra išgaunamas. Taip pat įdomu, jog Latvija, Estija bei daugelis Balkanų šalių yra abiejuose sąrašuose – tiek saugaus geriamojo vandens, tiek ir ne“, – komentavo „Vilniaus vandenys“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.
Pasak jo, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos, o ir pasaulio šalių, kurių gyventojai geria tik požeminį vandenį. Taip yra pirmiausia todėl, kad mūsų šalyje gausu požeminio vandens išteklių – nebe reikalo vandentvarkos specialistai Lietuvą vadina vandens Kuveitu.
„Palyginus Lietuvos geriamojo vandens kokybę su kitų Europos miestų geriamojo vandens kokybe, mūsų vanduo pavydėtinai geras. Kiek sudėtingesnė situacija yra šalies kaimuose, kur nėra centralizuotos vandentiekio sistemos, ir žmonės vandenį vartoja iš šachtinių šulinių.
Pavyzdžiui, net ir Talino gyventojai geria iš paviršinių vandens telkinių imamą vandenį, kurio valymui tenka naudoti papildomus fizikinius ir cheminius procesus“, – sakė A.Bubnelis.
Parengė Leonas Grybauskas
