Valstybiniams ežerams įžuvinti šiemet skirta 580 tūkst. eurų, kuriuos sunešė žvejai mėgėjai. Tačiau valstybės institucijos pernai vienos kitoms permetė darbus, o kaltę dėl atsiradusių klaidų suvertė verslininkams.
Pernai pakeistos ne tik žuvivaisos taisyklės, bet ir jas rengianti institucija: vietoj Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus tai darė Aplinkos apsaugos agentūra (AAA).
Nenuostabu, kad pirmas blynas gerokai prisvilo.
Baudos dar nesumokėjo
Nuo 14 iki 100 eurų – tiek per pusmetį išsipūtė bendrovei „Vasaknos“ Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RADD) skirta bauda. Tačiau valdininkų spaudžiama įmonė neskuba jos mokėti.
Mat Zarasų rajone besidarbuojančios bendrovės vadovas Algirdas Šiukščius įsitikinęs, kad įmonė Aplinkos ministerijos nurodymu nubausta nepelnytai.
Laimėjusi AAA skelbtą konkursą Rytų Lietuvos vandens telkiniuose įveisti žuvų, „Vasaknų“ bendrovė jų jauniklius – lydekaites, lynus, šamus, amūrus – paleido spalį.
Kadangi tai darė toli gražu ne pirmą kartą, viskas vyko, kaip įprasta. Prieš pakraunant į specialią tarą žuvų jaunikliai buvo suskaičiuoti pagal specialią metodiką – kiek jų telpa į atitinkamą talpyklą. Išvedamas aritmetinis vidurkis, kuris nurodomas žuvų įveisimo dokumentuose.
„Visada taip buvo daroma. Nes skaičiuojant vienetais ir liečiant žuvis jos sužalojamos, daug jauniklių vėliau žūva. Ir kraunant žuvis sandėliuose, ir vėliau dalyvavo Zarasų rajono aplinkosaugininkai“, – pasakojo „Vasaknų“ vadovas.
Pradėjo skaičiuoti
Detektyvas prasidėjo tuomet, kai Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos kontrolieriai, suvažiavę prie ežerų, patys nusprendė perskaičiuoti į vandenį suleidžiamas žuveles.
Nors jų svoris buvo toks, koks nurodytas, skaičiai nuo aritmetinio vidurkio skyrėsi. Vienų žuvų buvo suskaičiuota gerokai daugiau, kitų – mažiau.
Todėl kontrolieriai ten pat liepė „Vasaknų“ darbuotojui taisyti aktuose nurodytus skaičius, bet tik tuos, kurie buvo mažesni. Dėl susidariusio skirtumo niekuo dėtam įmonės darbuotojui vėliau paskyrė baudą.
Gina savo darbuotoją
„Anksčiau, kai konkursus skelbė pati ministerija, nekildavo jokių sunkumų. O pernai, juos patikėjus Aplinkos apsaugos agentūrai, abi šios institucijos pačios nesusikalbėjo.
Juk informavome Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojus, kad jie privalo dalyvauti dar sandėliuose kraunant žuvį. Neatvažiavo. Bet ėmė ir nubaudė patį mažiausią žmogų“, – svarstė „Vasaknų“ vadovas.
Pasak A.Šiukščiaus, nors įmonės žuvininką ir persekioja 100 eurų bauda, „Vasaknos“ dar bando įrodyti savo tiesą.
„Mūsų darbuotojas savo darbą atliko taip, kaip pridera. Dirbu 30 metų, bet dar nėra buvę tokių nesusipratimų. Auginame žuvų jauniklius ir pagal sutartis su valstybės institucijomis suleidžiame į ežerus ar upes“, – pasakojo bendrovės vadovas.
Nauji prievaizdai – nauja tvarka
Linas Jonauskas
Aplinkos apsaugos viceministras
„Žuvų jaunikliai į vandens telkinius suleidžiami atsižvelgiant į sutartis su Aplinkos apsaugos agentūra.
Jose yra numatytos sąlygos, kaip žuvys įveisiamos vandens telkiniuose, kaip turi vykti apskaita, kur turi būti sveriamos žuvys ir skaičiuojamos.
Sutartyje su „Vasaknų“ bendrove taip pat buvo numatyta, kiek tiksliai vienetų, kokio amžiaus ir kokių žuvų turi būti suleista į vandens telkinius. Žuvys turi būti skaičiuojamos ne kilogramais, o tiksliai – vienetais.
Kiekvienu atveju, kai žuvys suleidžiamos į vandens telkinius, turi dalyvauti ir mūsų aplinkos apsaugos inspektorius: sužiūrėti svorį, pamatuoti vandens temperatūrą.
Būtina įsitikinti, ar tinkamai laikomasi sutarties sąlygų, ar žuvys yra gyvybingos, ar vandenyje atsiduria jų tiek, už kiek sumokėta. Ir tik viską atlikus pasirašomi žuvų įveisimo aktai.“
