Lietuvos kariuomenei įsigijus beveik šimtą vokiečių šarvuočių, dalis darbų gali būti daroma mūsų šalies įmonėse.
Bendradarbiavimo galimybių ieškoma su Lietuvos aukštųjų technologijų, gynybos, logistikos, transporto priemonių remonto bei kitomis kompanijomis.
Vokiečiai jau lanko mūsų įmones
Vokiečių koncerno ARTEC atstovas Stephanas Hanke teigia, kad bendrovė šiuo metu lankosi šešiose Lietuvos įmonėse. „Rugsėjo mėnesį, Gynybos industrijos dienose Vokietijoje, mes jau identifikavome kelias Lietuvos įmones, su kuriomis matome bendradarbiavimo perspektyvas“, – teigė S.Hanke.
ARTEC atstovai daugiausia domisi metalo industrijos bendrovėmis. Lankomasi metalo apdirbimo įmonėse UAB „Kalvis“, „UAB „Plieno fortas“, UAB „Stevila“, taip pat filtravimo elementus gaminančioje UAB „Mfilters“, UAB „Nametas“, kuris atlieka statybos darbus bei nuomoja techniką ir UAB „AQ Wiring“, prekiaujančioje kabelinėmis pynėmis ir elektromechaninėmis sistemomis.
„Mes norime žinoti šių įmonių potencialą, galimybes, darbuotojų skaičių ir kitus parametrus“, – vardino S.Hanke. Šiuo metu ARTEC dar tik ieško potencialių bendradarbių ir konkrečių detalių su įmonėmis neaptarinėja.
Kitos bendrovės, norinčios dirbti su Vokietijos ir Izraelio gynybos pramonės įmonėmis, šiandien savo pasiūlymus pateikė Ūkio ministerijoje vykusiose Gynybos pramonės dienose. „Į susitikimus atvyko 70 bendrovių atstovai. Tai labai gera pradžia“, – teigė Lietuvos Ūkio viceministras Marius Skarupskas.
Bendradarbiavimas būtinas
Izraelio bendrovės „Rafael“, kuri prie šarvuočių „Boxer“ montuos distancinės ginkluotės bokštelius, marketingo vadovas Yizhar Sahar teigia, kad bendradarbiavimo reikia tiek Lietuvos, tiek Izrelio ir Vokietijos verslininkams.
„Mes tikime, kad norint vykdyti sėkmingą dvišalį projektą, būtina kooperuotis su vietinėmis kompanijomis. Taip mes dirbame visame pasaulyje, to tikimės ir Lietuvoje“, – pasakojo Y.Sahar.
„Rafael“ negali įvardinti bendrovių, kurios galėtų pasiūlyti savo paslaugas – viskas priklausys nuo to Lietuvos verslo iniciatyvų ir galimybių.
„Ateidami su savo projektu, mes teikiame pirmenybė kooperacijai vietinėje rinkoje“, – teigė Y.Sahar. Jo nuomone, yra daug sričių, kuriose Lietuvos vietinės įmonės galėtų pasiūlyti gerų sprendimų.
Mėnesio pabaigoje „Rafael“ žinos konkrečius jiems taikomus techninius reikalavus ir galės nuspręsti, su kokiomis Lietuvos įmonėmis bendradarbiaus ir kiek bendrai Lietuvos verslas prisidės prie „Boxer“ atgabenimo ir palaikymo mūsų šalyje.
Tikisi ilgalaikio bendravimo
Kol nėra žinoma, kaip seksis ieškoti partnerių Lietuvoje, ARTEC neatmeta ir galimybės čia įsteigti savo dukterinę įmonę.
Lietuvos Ūkio viceministras Marius Skarupskas mano, kad Lietuvai būtų palankesnis ARTEC bendravimas su vietinėmis įmonėmis.
„Turime pavyzdžių, kai valstybės išsideri, jog būtų pastatyta gamykla ar įsteigta dukterinė įmonė, bet paskui, pasibaigus gamybos procesui, šios gamyklos stovi nebenaudojamos“, – teigė M.Skarupskas.
Viceministas mano, kad galima užmegzti glaudesnius ryšius su Vokietijos ir Izaelio įmonėmis. „Norime kalbėti ne tik apie Lietuvos įmonių bendradarbiavimą dėl jau užsakytos kovos mašinų partijos, bet tapti ilgalaikiais partneriais, kurie galėtų kartu dirbti ir su tolimesniais projektais“, – pasakojo M.Skarupskas.
Šiandien Gynybos pramonės dienose ARTEC ir „Rafael“ atstovai pristatė savo veiklos sritis bei bendravo su Lietuvos įmonių atstovais. Patikslinus keliamus techninius reikalavimus, Lietuvos įmonėms išdėsčius savo pasiūlymus, o ARTEC ir „Rafael“ juos įvertinus, bus galima pasakyti daugiau apie tai, kas ir kokiose srityse Lietuvoje galėtų bendradarbiauti.
ARTEC yra atsakinga už serijinės gamybos ir BOXER tipo karinės technikos eksporto koordinavimą. Izraelio bendrovė „Rafael Advanced Defense Systems Ltd“ kuria aukštųjų technologijų gynybos sistemas.
Iš ARTEC Lietuva planuoja įsigyti 84 pėstininkų kovos mašinas, prie kurių bus primontuoti bendrovės „Rafael“ bokšteliai ir 4 vadavietės.
Tai bene didžiausias ginkluotės įsigijimas Lietuvos istorijoje, kuriam numatyta skirti apie 0,4 milijardo eurų.
pirmieji šarvuočiai Lietuvą turėtų pasiekti 2017 metais, o visas užsakymas turėtų būti įvykdytas iki 2020 metų.
