Antradienį geoterminį vandenį mieste išgaunanti įmonė „Geoterma“ kartu su Klaipėdos savivaldybės atstovais valstybinėms institucijoms pateikė teisės aktų projektus, kurie panaikintų netobulą geoterminio vandens naudojimo tvarką ir leistų jį pasitelkti sanatoriniam gydymui bei visuomenės gerovei.
Iš daugiau kaip 1,1 kilometro gylio siurbiamą geoterminį vandenį „Geoterma“ lig šiol naudojo gaminti ir tiekti miestui ekologišką šildymą.
Tarptautinėse laboratorijose atlikti moksliniai tyrimai, galiojantys europiniai sertifikatai Klaipėdai leistų druskingą geoterminį vandenį panaudoti sveikatinimui ir reabilitaciniam gydymui. 38 laipsnių temperatūros mineralinį vandenį išbandė bei teigiamą poveikį pacientams fiksavo ir Klaipėdos medikai. Tačiau geoterminio SPA steigimas įstrigo Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui kelerius metus atsisakius derinti gręžinio sanitarinę apsaugos zoną.
„Esame pakliuvę į tikras biurokratines pinkles. Negalime naudoti itin kokybiško, išskirtinių savybių turinčio geoterminio vandens vien dėl to, kad teisės aktai nenumato atvejų, kai naudojamas vanduo iš giluminių gręžinių, esančių po gamybos objektų sanitarinės apsaugos zonos ribomis.
Turime visus įrodymus, kad mineralinis vanduo kokybiškas, tinkamas žmonių sveikatai gerinti, tačiau į tuos faktus atsakingos institucijos nekreipia dėmesio“, – sakė „Geoterma“ direktorius Sigitas Petrauskas.
Prie Klaipėdos visuomenės sveikatos centro apie Klaipėdos kaip mineralinių vandenų kurorto ateitį diskutavo Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovas Saulius Budinas, Tarybos nariai Simonas Gentvilas, Valdemaras Anužis ir Artūras Razbadauskas.
Savivaldos atstovai pritaria sumanymui ieškoti teisinių sprendimų, kurie leistų atsižvelgti į faktinę geoterminio vandens kokybę, gręžinio gylį, nustatant sanitarines apsaugos zonas.
Teisės aktų projektai įteikti į renginį taipogi kviestam mieste viešėjusiam Aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vadovui Rimantui Jonui Pilipavičiui.
„Klaipėda turi puikią galimybę tapti mineralinių vandenų kurortu – turime gausiausius šiaurės Lietuvoje geoterminio vandens išteklius.
Todėl siūlome teisės aktų pakeitimus, kurie leistų priimti logiškus sprendimus geoterminių vandenų išgavimui ir naudojimui, o ne aklai vadovautis žemės paviršiaus teritorinėmis ribomis“, – teigė Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Simonas Gentvilas.
Valdžios atstovams įteiktuose teisės aktų keitimo projektuose, siūloma aiškiau reglamentuoti geoterminio ir mineralinio vandens naudojimo tvarką, priimti atitinkamus teisės aktus, taip pat šią tvarką suderinti su Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, taip sudarant galimybę panaudoti geoterminius vandens išteklius jiems esant gamybinių objektų sanitarinėje apsaugos zonoje.
Bendrovės žiniomis Aplinkos ministerija ir Lietuvos geologijos tarnyba jau rengia medžiagą suteikti „Geotermai“ leidimą ir pasirašyti naudojimo sutartį mineralinio vandens išteklių naudojimui sveikatinimo tikslamas, nes vien apsaugos zonos nebuvimas neužkerta kelio panaudoti vandenį pagal paskirtį.
