Siaučia ji kaimyninėje Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje. Tad kiaules auginantys žmonės, ūkininkai, medžiotojai ir miškų mylėtojai turi būti budrūs, atsakingi ir mokytis gyventi AKM grėsmės sąlygomis.
Nors prognozuoti, kokias naujas aplinkybes mums sukurs šis pavojingas virusas yra sudėtinga, vis tik veterinarijos specialistai jau yra numatę kelis šios ligos raidos scenarijus. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Paulausko, tarnyba kelia sau kelis pagrindinius tikslus. Pirmiausia, siekti, kad AKM neįsimestų į kiaulių laikymo ūkius, o taip pat sunaikinti ir siekti, kad nebeatsinaujintų užkrato židiniai laukinėje faunoje. Šalia to, praktiškai įgyvendinti biologinės saugos priemones kiaulininkystės ūkiuose. Taip pat bendrai su kitomis šalimis stebėti visame regione, kaip plinta AKM, dalintis informacija ir žiniomis apie prevencines priemones. Tuo tikslu jau yra aptartas ir patvirtintas bendras ES narių valstybių veiksmų planas kovai su AKM.
Paklaustas, kokią šios ligos raidą yra numačiusi Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, V.Paulauskas sakė, kad galimi keli ligos plitimo scenarijai. Pirmasis scenarijus numato, kad AKM plis tik tarp laukinių šernų ir pamažu apims visą Lietuvos teritoriją. Mat šiuo metu laukinėje gamtoje ši liga, keliaujanti nuo sienos su Baltarusija, yra nužengusi iki Kauno, Kėdainių. Manoma, kad dabar AKM laukinę fauną yra apėmusi beveik pusėje Lietuvos rajonų.
„Šiuo atveju blogesnio scenarijaus galėtų ir nebūti, jeigu medžiotojai tinkamai taikys biosaugos priemones. Grįždami iš miško valys ir dezinfekuos avalynę ir rūbus, į medžioklės plotus nesiveš produktų iš šernienos ar kiaulienos, tinkamai išmes maisto atliekas (ypatingai tokio maisto, kuris yra pagamintas iš sumedžiotų šernų), tinkamai pristatys mėginius laboratoriniams tyrimams. Ir aktyviai prisidės prie problemos sprendimo medžiojant šernus, kad būtų sumažinta jų populiacija bei padės surasti užsikrėtusių šernų gaišenas. Tada, ko gero, mes turėsime geresnį scenarijų, kai padėtis stabilizuosis ir liga galbūt palies ne visos Lietuvos, bet tik gretutinius miškus, besiribojančius su jau dabar nustatytų ligos židinių plotais“, – prognozavo V.Paulauskas.
Kitas scenarijus – AKM plis pamažu per šernus ir apims visą Lietuvos teritoriją. Pasak V.Paulausko, jei ši liga dar patektų ir pas namines kiaules, tai būtų labai blogas scenarijus.
„Pavojus yra smulkūs ūkiai, kurie laiko 1- 4 kiaules. Dažniausiai tokių smulkių ūkių savininkai ignoruoja mūsų parengtas biosaugos priemones, nes galvoja, kad mes kalbame nesąmones, tai yra ne jiems, gali paliesti kitus, bet jų tai tikrai ne. Mano, kam čia keisti tuos batus, drabužius, einant pas kiaules, šersiu kiaules bet kuo ir jos neužsikrės. Tai dažniausiai tokiems ir užsikrečia. Tada mes turime ligos protrūkio židinį, kurio likvidavimas mums kainuoja apie 12,5 tūkst. eurų“, – sakė V.Paulauskas.
Lietuvos kiaulininkystės sektorius augina 500 – 600 tūkst. kiaulių. Daugiau nei 500 tūkst. kiaulių laikoma 72 dideliuose kompleksuose. O likusias 80 – 90 tūkst. kiaulių laiko net 26 tūkst. smulkūs augintojai. Todėl antrasis scenarijus, kad liga plis ir tarp laukinių šernų, ir tarp naminių kiaulių – yra realus. Nors ir nepageidautinas. Veterinarijos specialistai suinteresuoti, kad smulkūs kiaulių augintojai įgyvendintų biosaugos reikalavimus arba pasirinktų auginti kitų rūšių gyvūnus, pavyzdžiui, avis, paukščius ar pan. Tada būtų lengviau kontroliuoti ligos plitimą. Tačiau teisiškai kiekvienam žmogui yra sudarytos sąlygos augintis kiaulę, tereikia raštiškai kreiptis į teritorinę VMV tarnybą, kuri patikrinusi, ar ūkyje įgyvendintos biosaugos priemonės, leidimą privalo duoti. Tačiau veterinarijos specialistai pabrėžia, kad visi žmonės turi būti sąmoningi ir kruopščiai įgyvendinti biosaugos reikalavimus. Įgyvendinus juos, labai tikėtina, kad tarp naminių kiaulių AKM protrūkių daugiau neįvyks.
Trečiasis galimas šios ligos raidos šalyje scenarijus – optimistinis. AKM lokalizuosis dabartinėje užkrėstoje teritorijoje, gal neženkliai plis į aplinkinius miškus. O tarp naminių kiaulių jokių protrūkių neįvyks, nes bus griežtai laikomasi biologinės saugos priemonių ūkiuose.
„Jei visi šimtu procentų tinkamai taikytume numatytas priemones, jos tikrai duotų rezultatų. Ir trečiasis, optimistinis scenarijus, yra visiškai įmanomas. Viskas priklauso nuo to, kaip savo vaidmenį atliks pagrindiniai veikėjai: medžiotojai, kiaulių augintojai, ūkininkai, gyvūnus gydantys privatūs veterinarijos gydytojai“, – sakė V.Paulauskas.
