„Bankų atostogos pratęsiamos iki liepos 13 dienos“, –
sakoma trečiadienį paskelbtame Finansų ministerijos pranešime.
Vienas ministerijos šaltinis naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad
per dieną leidžiama išsigryninti pinigų suma nebus keičiama.
Bankai yra uždaryti nuo birželio 28 dienos, o graikams
leidžiama išsiimti iš bankomatų ne daugiau negu 60 eurų per
dieną, siekiant išvengti grynųjų pinigų stygiaus po to, kai
vyriausybė paskelbė referendumą dėl ES ir
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) iškeltų finansinio gelbėjimo
plano sąlygų.
Per referendumą 61 proc. balsavo prieš naujausius
skolintojų pasiūlymus, todėl Atėnų santykiai su daugeliu
partnerių Europoje dar labiau pašlijo.
Pasisakydamas Europos Parlamente anksčiau trečiadienį,
Graikijos premjeras Alexis Tsipras iki ketvirtadienio pažadėjo
pateikti „įtikinamus“ reformų planus.
Graikijos vyriausybė pažadėjo nuo ateinančios savaitės
pradėti vykdyti pensijų ir mokesčių reformas, kurių reikalavo
skolintojai, mainais prašydama trejų metų kredito sutarties, kuri
leistų atitraukti šalies finansų sistemą nuo žlugimo slenksčio.
A.Tsipras teigė, kad mainais į savo pažadus prašė „aiškių
pasižadėjimų“ dėl finansavimo ir Graikiją žlugdančios skolų
naštos mažinimo.
Kapitalo kontrolės priemonės leido Graikijos bankams
išsilaikyti, bet pareigūnams sunkiai sekasi papildyti grynųjų
pinigų atsargas bankomatuose, o papildomi kliuviniai importui didina
nuogąstavimus, kad šalyje gali pristigti prekių ir vaistų.
Reikalauja numatyti skolų restruktūrizavimą
TVF direktorė Christine Lagarde trečiadienį
pareiškė, kad į naująją Graikijos finansinio gelbėjimo programą
turėtų būti įtrauktas kreditorių įsipareigojimas
restruktūrizuoti skolas.
Ch.Lagarde pabrėžė, kad Atėnai turi vykdyti reformas, bet
pridūrė: „Kitas žingsnis – skolų restruktūrizavimas, kuris,
mūsų nuomone, reikalingas Graikijos atveju, kad būtų užtikrintas
skolų tvarumas.“
„Graikija yra aštrioje krizėje, kurią reikia
spręsti, – sakė ji per vieną konferenciją Vašingtone. – Esame
visiškai angažuoti, kad padėtume surasti sprendinį.“
Praeitą savaitę paskelbtoje ataskaitoje TVF nurodė, kad
Graikijos oficialieji skolintojai Europos Sąjungoje turėtų dvigubai
pratęsti Graikijos skolų grąžinimo laikotarpį, taip pat šaliai skirti
šaliai dar 36 mlrd. eurų, kad jos finansų sistema išliktų
tvari.
Tačiau Europos Komisija ir Europos centrinis bankas spaudžia
Atėnus priimti griežtų biudžeto ir politikos korekcijų paketą,
kurio Graikija iki šiol kratėsi.
Tiki, kad susitars
Po to, kai skolų prislėgta Graikija referendume atsisakė griežto taupymo ir finansinės pagalbos projekto, o Europos Komisijos prezidentui prakalbus apie Graikijos išėjimo iš euro zonos scenarijų, ekonomistas Rimantas Rudzkis Žinių radijui trečiadienį sakė manantis, kad Graikijai visgi pavyks susitarti su ES.
„Dabartinėje situacijoje graikai negali grąžinti tos skolos. Jie tiesiog nepajėgūs. Aišku, kad graikai labiausiai kalti, bet reikia ieškoti abiem pusėms geriausio sprendimo. Vis dėlto galvoju, kad išlieka dar nemaža tikimybė, kad tas abipusis sprendimas bus rastas ir greičiausiai Graikija išliks euro zonoje, nes jos išėjimas sukelia labai daug rizikų tiek euro zonai, tiek tai pačiai Graikijai. Tad manau, kad nei tai, nei ta pusė nesiryš rizikuoti“, – laidoje „Dienos klausimas“ sakė R.Rudzkis.
