Anot jo, iki šiol Kazitiškio gyventojai buvo ramūs: kiaulininkystės komplekse atidžiai laikytasi saugos reikalavimų, iš naujo buvo aptverta jo teritorija. Todėl niekas nemanė, kad afrikinio kiaulių maro židinys įsiplieks būtent geriausiai Lietuvoje saugomame komplekse.
„Dabar žmonės pasimetę, klausinėja vieni kitų, ką daryti su kiaulėmis: skersti ar ne. Kol kas oficialaus nurodymo taip pasielgti negavome. Tačiau jaučiame, kad kiaules skersti teks. Juk tie, kurie pateko į buferinę zoną nuo Baltarusijos pusės, jau anksčiau išskerdė kiaules. Matyt, ir mūsų laukia toks likimas“, - kalbėjo D.Jelinskas.
Kiaulidžių teritoriją apjuosė „Stop“ juosta: eismas ribojamas kilometro spinduliu.
Kazitiškio seniūnas, kalbėdamas su „Lietuvos ryto“ televizija, sakė, kad pasklidus žiniai apie tai, jog greta esaničame komplekse fermoje yra afrikiniu kiaulių maru užkrėstų gyvulių, kai kurie kaimelio gyventojai suskubo skersti pačių auginamas kiaules.
Kaip kalbėjo Kazitiškio seniūnas, gyventojai sunerimę ne tik dėlto, jog greičiausiai teks skaičiuoti nuostolius išskerdus kiaules. Šiame kiaulininkystės komplekse dirbo daugelis vietos gyventojų.
„Dabar nežinia, koks jo likimas“, - teigė seniūnas.
Iš paties Kazitiškio darbą fremoje buvo radę dešimt šeimų.
Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus, trauktis nėra kur. Kiaules privalo išskersti visi žmonės, gyvenantys aplink „Idavang“ kompleksą trijų kilometrų spinduliu.
„Kadangi dalis tos teritorijos patenka į buferinę afrikinio kiaulių maro zoną, joje žmonės jau anksčiau išskerdė kiaules. Tad laikančių šiuos gyvulius netoli komplekso yra labai nedaug“, – sakė J.Milius.
Netoliese kiaulių komplekso gyvenantiems ūkininkams tenka sukti galvą ir dėl to, kur reikės padėti grūdus. Mat iki šiol ne vienas jų būtent Danijos kapitalo „Idavang“ kompleksui parduodavo užaugintą derlių.
