Sulaukė geros žinios
„Vanduo dabar nieko nekainuoja, tačiau įsirengti gręžinį atsiėjo brangiai. Visi jo vanduo yra labai prastas. Be specialių filtrų jau per savaitę apsineša virdulys dušo kabina. Jis nelabai skanus“, - pasakoja vilnietė, vandens gėrimui pasisemianti iš Vilniuje pagarsėjusių šaltinių.
Todėl žinią, kad netrukus į namus bus atvestas miesto vandentiekis, ji sutiko džiugiai. Tai jau antra „Vilniaus vandenų“ darbo dalis, mat rudenį į Kairėnuose esančius nuosavus namus buvo atvesti nuotekų tinklai.
Geriamojo vandens teks dar palaukti iki rudens, tačiau projektas jau pradėtas įgyvendinti ir jį planuojama baigti iki metų pabaigos.
„Tai buvo neišvengiama. Vilnius, kaip žinia, plėtėsi chaotiškai, gyvenvietės kūrėsi ten, kur buvo galima gauti patrauklių sklypų. Atsirado daugybė kvartalų neturinčių vandentiekio ir nuotekų tinklų.
Svarbiausias tikslas, žinoma, aplinkosauga. Pavyzdžiui, Gineitiškių gyventojų nuotekos keliavo į ežerą. Individualius nuotekų valymo įrenginius įsirengė nedaugelis, nes nebuvo, kur nuvesti vandens, todėl visi teršalai keliavo į gruntą“, - paaiškino Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas Bronius Miežutavičius.
Geriamasis vanduo paimamas iš Neries upės baseino, ten jis ir grąžinamas, tik klausimas – švarus, ar išvalytas.
„Kai kurie žmonės dar atsimena laikus, kai Neryje žemiau Vilniaus maudytis buvo nerekomenduojama, jau nekalbant apie kitas pasekmes. O dabar Neryje lašišos neršia ir tai geriausias šito darbo reikalingumo įrodymas“, - sakė B.Miežutavičius.
Jis priminė, kad dar 2006 metais Lietuvoje priimtas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kuriuo įsipareigota iki 2015 prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungti 95 proc. šalies gyventojų.
Skaičiuoja išlaidas
Vandentiekis ir nuotekų tinklai Kairėnams bei daliai Naujosios Vilnios kainuos 10 milijonų litų. Pagal šį projektą, kainuosiantį 10 milijonų litų.
„Miestas neišvengiamai plečiasi, naujiems kvartalams reikalinga infrastruktūra. ES direktyvos numatyta, 95 proc. miesto namų ūkių turi būti prijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, tam skiriamas finansavimas.
Bet mes, žinoma, vesdami tinklus skaičiuojame. Pavyzdžiui, vandentiekio ir nuotėkų tinklų investicija vienam namų ūkiui neturi viršyti 15 tūkst. litų. Kitaip tinklai yra per brangūs“, - sakė bendrovės „Vilniaus vandenys“ Plėtros ir pardavimų direktoriaus pavaduotojas Linas Didrikas.
Jis abejojo, kad vanduo iš gręžinių visada bus nemokamas. Ateityje už jį gali tekti mokėti, kaip ir už kitą žemės gelmių turtą.
Vandentiekis dabar vedamas visoms naujoms gyvenvietėms prie Vilniaus, o anksčiau įkurtuvėse gyvenvietėse, kur žmonės naudojo gręžinių vandenį, dauguma žmonių linkę rinktis miesto vandentiekį ir nuotekų tinklus.
„Tuomet jie yra visiškai tikri dėl vandens kokybės ir nereikia rūpintis nuotėkomis ir savo gręžiniais ar filtrais“, - sakė L.Didrikas. Gyventojui prisijungti prie miesto vandentiekio su vamzdynų tiesimo darbais sklype kainuoja apie 5000 litų.
Prijungė apie 20 gyvenviečių
Kairėnai - ne vienintelė gyvenvietė prie Vilniaus, kurią netrukus pasieks vandentiekis. Dar šiemet planuojama baigti atnaujinti ir tiesit naujus vandentiekio tinklus Trakų Vokėje, Pavilnyje, Džiaugsmo gatvės gyvenamųjų namų kvartale, Daniliškėse, Antaviliuose, sodų bendrijoje „Jurginas“. O Gineitiškėse ir sodų bendrijoje „Šeškinė“ darbai jau baigti.
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ teigimu, šių teritorijų geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sistema nėra pakankamai išplėtota ir dėl to nėra galimybių gyventojams užtikrinti geriamojo vandens. Užtat iš viso bus nutiesta beveik 33 kilometrai vandentiekio ir beveik 50 kilometrų nuotekų tinklų, o miesto geriamuoju vandeniu galės naudotis 2500 gyventojų.
Šie dar užpernai pradėti projektai atsieis maždaug 55 milijonus litų.
Dalis Grigiškių, Kairėnų – Galgių, Pavilnio gyventojų geriamąjį vandenį turi jau nuo praėjusių metų pabaigos, o Avižienių seniūnijos Užubalių, Klevinės, Raisteniškių ir Bendorių gyventojai, taip pat, kaip ir gyvenamųjų kvartalų prie Santariškių ir Visorių gatvėje, Salininkų bei Buivydiškių gyventojų miesto vandentiekiu galės naudotis jau šį pavasarį. Tai kainavo apie 60 milijonų litų.
Per pastarąjį dešimtmetį prie „Vilniaus vandenų“ vandentiekio ir nuotėkų tinklų buvo prijungtos ir Bajorų, Tarandės, Balsių, Gineitiškių, Riešės gyvenvietės. Sutvarkytas vandentiekis Šalčininkuose, Švenčionėliuose, Ukmergės, Širvintų, Švenčionių rajonų savivaldybėse.
Iš viso nuo 2000 metų „Vilniaus vandenys“ tinklų plėtrą ir įrangos atnaujinimą investavo daugiau nei pusę milijardo litų.
Apie tai, kiek kainuoja įsirengti gręžinį, šulinį ir vandentiekį skaitykite čia.
