Nesijaučiau taip, lyg beatodairiškai švaistyčiau vandenį, pradedant buitine technika, baigiant higiena. Tačiau ir nebuvau prisukęs sklendžių, o 10 minučių rytinio dušo nesutikčiau sutrumpinti perpus. Net jeigu tai man padėtų sutaupyti 50 litrų vandens, kurių užtektų vienam skalbyklės ciklui.
Dušas ar vonia?
Kas taupiau – praustis po dušu ar vonioje? Indus plauti rankomis ar indaplovėje? Vandenį gerti iš čiaupo ar fasuotą buteliuose? Ir dar - 10 litrų vandens yra daug, ar mažai?
Tai yra kibiras vandens. Parduotuvėje už tokį kiekį sumokėtumėte nuo 5 iki 10 litų priklausomai nuo to, kokį vandenį perkate. Tįsti tai namo būtų taip pat sunku, kaip ir pilną pirkinių krepšį.
Man dešimties minučių dušui ryte reikia bent 5 - 10 kibirų vandens, tik tuomet jaučiuosi atsibudęs. Taigi, vidutiniškai 70-ties litrų. Tai yra bendrai šaltas ir karštas vanduo. Maždaug tiek jo iš čiaupo išbėga per 10 minučių.
Jeigu kiekvieną rytą prausiuosi po dušu, per mėnesį vidutiniškai sunaudoju du kubinius metrus vandens.
O mano žmona labiau mėgsta pagulėti vonioje porą kartų per savaitę. Karšto ir šalto vandens skaitikliai rodo, jog prileisti standartinę vonią reikia dvigubai daugiau vandens nei dešimt minučių praustis po dušu – iki 150 litrų. Taigi du kartai per savaitę vonioje ir po mėnesio kubinis metras vandens jau nutekėjo.
Ar įmanoma sutaupyti?
Vonioje vandens prisileidi tiek, kiek reikia, o štai dušas – slidus dalykas, juk galima vandenį leisti silpnesne srove, o kiekviena šio malonumo minutė skaitiklyje prisuka – 5 – 10 litrų. Taigi – beveik kibirą.
Kartą per savaitę vonioje turškiasi ir du vaikai – taigi dar vienas kubinis metras, kurį sudaro šimtas kibirų ir net tūkstantis 1 litro talpos buteliukų, prateka mūsų namų vamzdžiais.
Rytinis ir vakarinis dantų valymas palyginti su tuo – tik smulkmena. Ir čia, matyt, daugiausiai vandens nuteka belaukiant, kol karštas vanduo taps iš tiesų karštas.
Prikrovus pilną skalbimo mašiną normaliam skalbimui su papildomu skalavimui į mašiną tektų supilti penkis kibirus vandens. Po skalbimo skaitiklis rodė, jog sunaudoti 55 litrai vandens.
Plautuvė ar indaplovė?
Maždaug tiek vandens reikia ir išplauti indus. Pirmiausia indaplovė, kurioje telpa vienos ar dviejų dienų indai „išgeria“ 20 litrų šalto vandens. Tačiau keptuvės, peiliai, kai kurie kiti indai prašosi rankų prisilietimo. Ir tam išplauti po tekančiu vandeniu prireikė dvigubai daugiau vandens nei indaplovei.
Išvados dvi – indaplovė taupo ne tik laiką, bet ir vandenį, antra – plaukite indus užkimšę virtuvės plautuvę, taip sutaupysite. Specialistai sako, kad taip jo sunaudojama net perpus mažiau.
Skalbyklė sukasi 1 – 2 kartus per savaitę, o indaplovė - bent jau kas antrą dieną. Štai mėnesio gale – dar vienas kubinis metras vandens išnaudotas.
Vandenį maistui gaminti bei arbatai taip pat naudojame iš čiaupo, nes jis maisto skoniui ir kokybei neturi jokios įtakos.
Maisto gaminimui išnaudotą vandenį apskaičiuoti sudėtinga. Po tekančiu vandeniu plauname daržoves ir rankas, į puodą pripilame po 2 - 5 litrus vandens ir puslitris ar litras verda virdulyje. Visa tai, jeigu gaminame namuose, ir priklausomai nuo to, ką gaminame.
Nenustebčiau, jeigu vakarienei pagaminti prireikia iki 50 litrų vandens. Tai būtų iki pusės kubinio metro per mėnesį. Ir dar tiek pat skirkime tiesiog kitoms reikmėms – namams valyti, gėlėms laistyti bei tualetui.
Patarimai, kaip sutaupyti
Šeši kubiniai metrai keturių asmenų šeimai – daug ar mažai? Vizualiai tiek vandens užpildytų nedidelį 2 – 3 kvadratinių metrų ploto tamsųjį kambarį standartiniame blokiniame bute.
Sprendžiant iš diskusijų „Supermamų“ forume, toks kiekis išties nedidelis. Vienos mamos guodžiasi, kad sunaudoja 15 – 20 kubinių metrų vandens per mėnesį, ir klausia, ar tai normalu. Kitos sunaudoja apie dešimt kubinių metrų.
Trečios stebisi - jų skaitikliai rodo 4 – 6 kubinius metrus vandens per mėnesį. Bet šios prisipažįsta taupančios.
O kokie tie taupymo būdai?
* Dažniausia rekomendacija – įsigyti vandenį taupančią dušo galvutę, kuri praleidžia iki 6 litrų vandens per minutę.
* Kai kurios taupios "supermamos" sako, kad indus plauna rankomis.
* Specialistai pataria, kad užsukus vandenį valantis dantis ar skutantis galima sutaupyti iki 30 litrų kiekvieną kartą.
* Tiek pat vandens galima sutaupyti ir indus plaunant ne po tekančiu vandeniu, o užkimšus plautuvę.
* Kai kuriuose butuose bėda ta, kad tenka ilgai laukti, kol iš čiaupo pradeda tekėti karštas vanduo. Patariama laukiant vandens jį leisti į ąsotėlį ir po to palaistyti gėles.
* Visa nauja buitinė technika turi ekologines energijos ir vandens taupymo programas. Taupyti padeda net virdulys.
