„Agrovet“ skerdieną tiekianti ir tose pačiose patalpose įsikūrusi bendrovė Pajūrio mėsinė beveik po 3 litus už kubinį metrą kainuojantį išvalytą geriamąjį vandenį priversta naudoti beprasmiškai.
Juo plaunami skersti atgabenti gyvuliai, patalpos, automobiliai.
Kas mėnesį abi Gudžiūnų šeimai priklausančios bendrovės vidutiniškai sunaudoja maždaug 3,6 tūkst. kubinių metrų geriamojo vandens, už kurį įmonei „Klaipėdos vanduo“ per metus sumokama beveik 120 tūkst. litų.
Gręžinio pasiekti negali
„Agrovet“ generalinis direktorius Augenijus Gudžiūnas aiškino, kad mėšlą ir purvą būtų galima nuplauti neišvalytu techniniu vandeniu. Juo labiau kad bendrovė turi tokią galimybę.
Pajūrio mėsinei priklauso prieš 4 metus nusipirktas per 200 metrų gylio vandens gręžinys, iš kurio kažkada vanduo buvo tiekiamas į buvusią fermą.
Nuo gręžinio iki „Agrovet“ teritorijos tereikia pakloti apie 900 metrų ilgio vandentiekio trasą.
Tam įmonė pasirengusi investuoti apie 170 tūkst. litų.
Bet Klaipėdos rajono savivaldybė atsisakė išduoti leidimą tiesti vandentiekį, nes tam prieštarauja bendrovė „Klaipėdos vanduo“.
Dokumente gręžinio nebeliko
Pagal 2011 metų pabaigoje Klaipėdos rajone patvirtintą vandens tiekimo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, Kretingalės gyvenvietės teritorija patenka į centralizuoto vandens tiekimo zoną.
Kitaip tariant, čia įsikūrusiose įmonėse net gyvulių mėšlas turi būti plaunamas pro brangius filtrus pratekėjusiu skaidriu vandeniu. Svarbiausia, kad nesumažėtų vandens tiekėjo pajamos.
„Agrovet“ vadovas A.Gudžiūnas teigė, kad savo interesus „Klaipėdos vanduo“ specialiuoju planu dangsto be reikalo.
Šiame plane privalėjo būti pažymėtas dar prieš 50 metų išgręžtas vandens gręžinys. Tačiau jo dokumente kažkodėl nebeliko.
Gali būti, kad drausdamas eksploatuoti gręžinį „Klaipėdos vanduo“ baiminasi prarasti gerą klientą.
Mat gręžinyje įrengus filtrus būtų galima išgauti geriamąjį vandenį, tad mėsininkai vandentiekio įmonės paslaugų galėtų visiškai atsisakyti.
„Geriamojo vandens išgauti tikrai neketiname. Mūsų sąnaudos pakankamai sumažėtų atsisakius plaunant naudoti brangų geriamąjį vandenį, kurio šioms reikmėms praėjusiais metais sunaudojome apie 45 tūkstančius kubinių metrų“, – teigė A.Gudžiūnas.
Savivaldybė gina savo įmonę
Pajūrio mėsinės interesus ginantys teisininkai įrodinėja, kad numatomo vandentiekio trasos projekto derinti su bendrove „Klaipėdos vanduo“ iš viso nebuvo būtina.
„Iš įmonei priklausančio gręžinio vandentiekis bus nutiestas į jos patalpas, o vanduo naudojamas tos pačios bendrovės reikmėms.
Kuo čia dėtas „Klaipėdos vanduo“ ir jo vandentiekio trasos?“ – nesuvokė advokatas Raimondas Simonavičius.
Anot teisininko, būdama bendrovės „Klaipėdos vanduo“ akcininkė savivaldybė privataus verslo sąskaita savo įmonei siekia didesnės naudos.
