Piktybiniai navikai pasaulyje yra viena svarbiausių sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos ir ekonomikos problemų: kasmet užregistruojama apie 10 mln. naujų vėžio atvejų.
Europos mokslo fondo ekspertai prognozuoja, kad 2020 metais navikinės ligos statistiškai bus pirmos pagal mirštamumą ir aplenks širdies ir kraujagyslių ligas.
Beveik 18 tūkstančių naujų onkologinių ligų atvejų Lietuvoje nustatoma kasmet. Apie 80 tūkstančių Lietuvos gyventojų gyvena sirgdami šia liga. 2011 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 88 597 vėžiu sergantys asmenys, 18 540 iš jų – nuo onkologinės ligos nustatymo gyvena daugiau nei 10 metų.
„Pasaulyje ir Europoje statistikos skaičiai verčia susirūpinti ne tik medikus ir visuomenę, bet ir politikus, – sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius prof. Narimantas Evaldas Samalavičius. – Europos valstybės vadovaujasi efektyvia vėžio kontrolės strategija ir nuolat tobulina onkologinės pagalbos modelį.
Lietuvoje taip pat rengiama nauja Nacionalinė 2014–2020 m. vėžio profilaktikos ir kontrolės programa, dirbama tobulinant onkologinės pagalbos sistemiškumą mūsų šalyje.“
Vilniaus universiteto Onkologijos institute, 2013 m. Europos vėžio institutų organizacijos įgaliotoje įstaigoje, glaudžiai bendradarbiaudami onkologijos problemas sprendžia mokslinis ir klinikinis padaliniai.
„Koordinuotas multidisciplininės komandos darbas, greta dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai praktikai ir mokslininkai, pacientui pritaikyti nauji moksliniai tyrimai, šiuolaikinėmis technologijomis paremta diagnostika – tai, be abejonės, išskirtinė VU Onkologijos instituto veiklos ypatybė, – sako prof. N.E.Samalavičius. – Pripažįstama, kad efektyviausiai su vėžiu galima kovoti specializuotame onkologijos centre, taikant kompleksines kovos priemones, t.y. užtikrinant glaudžią sąsają tarp mokslinių tyrimų, diagnostikos ir gydymo bei mokymo.“
Vilniaus universiteto Onkologijos institutas Lietuvoje – viena reikšmingiausių medicinos mokslo institucijų. Jam, be Mokslinių tyrimų centro, priklauso klinika, Vėžio kontrolės ir profilaktikos centras, Vėžio registras.
Greta mokslinių tyrimų VUOI vykdo ir kitas svarbias valstybei funkcijas: teikia gydymo paslaugas pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, ir atlieka vėžio prevenciją bei piktybinių navikų apskaitą šalies mastu.
Inovacijų, žinių ir technologijų perdavimo gebėjimo stiprinimas – kovos su vėžiu efektyvinimas.
„Šiandien niekam nekyla abejonių, kad vėžys yra specifinė liga ir jos sėkmingų gydymo rezultatų negali būti be mokslinių tyrimų, – sako VU Onkologijos instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos vadovas prof. Ričardas Rotomskis. – Mūsų laboratorijoje atliekame plataus spektro biofotonikos, nanomedicinos ir šviesos sąveikos su biologiniais objektais biomedicininius tyrimus.
Optinės diagnostikos technologijos, pavyzdžiui, fluorescencinė optinė biopsija ir konfokalinė mikroskopija iš mokslinių laboratorijų įdiegtos klinikoje.“
Fluorescencinė optinė biopsija naudojama sensibilizuotai ir nesensibilizuotai navikų diagnostikai ir naviko riboms nustatyti operacijos metu. Konfokalinė mikroskopija – itin modernus metodas, leidžiantis nepažeidžiant paties audinio aptikti ląstelių pakitimus.
Naudodami šį metodą galime diagnozuoti ankstyvųjų stadijų odos vėžį, daugiausia melanomą.
VUOI mokslininkai ypač pabrėžia molekulinės biologijos reikšmę gilinantis į ląstelės vidų ir net į ląstelės sudėtinių dalių vidų, o tai reiškia genų inžinerijos metodų taikymą onkologijoje.
„Tik mokslas – tiek fundamentalusis, tiek taikomasis, jau dabar gali duoti atsakymus į kai kuriuos klausimus, o ateityje, tikimės, galės sukurti technologijas ir metodikas, kurios leis gydyti vėžį taip, kaip mes šiandien gydome, sakykime, hipertenziją, – sako prof. R. Rotomskis. – Šia kryptimi dirba ir fizikinių, ir technologinių, ir biofizikinių mokslų atstovai.“
Mokslo žinios į kliniką ar pramonę efektyviai gali būti diegiamos tik sukūrus ar sustiprinus organizacijos technologijų perdavimo procesus, todėl pastaruoju metu pasaulyje šiems procesams stiprinti skiriama ypač daug dėmesio.
Šios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje – VšĮ „Saulėtekio slėnis“ kartu su Vilniaus universiteto Onkologijos institutu bei kitais partneriais 2011–2014 m. įgyvendina projektą „Technologijų perdavimo gebėjimų ugdymas Lietuvos Slėnių mokslo ir studijų institucijose (TP-Uni)“, kurio tikslas – parengti ir įgyvendinti technologijų perdavimo ir verslumo gebėjimų ugdymo mokymus, skirtus mokslo institucijų mokslininkams, tyrėjams ir kitiems technologijų perdavimo srityje dirbantiems specialistams, įskaitant inovacijų paramos organizacijų darbuotojus.
Įgyvendinant šį projektą, VUOI dalyvauja praktiniuose mokymuose bei kituose technologijų perdavimo ugdymo procesuose, parengtuose, remiantis „InnoSPICE“ technologijų perdavimo procesų įvertinimo modeliu mokslininkams, tyrėjams ir kitiems technologijų perdavimo specialistams.
„Pažymėtina, jog Vilniaus universiteto Onkologijos institutas yra pirmoji valstybinė klinikinė institucija Lietuvoje, atkreipusi dėmesį į šių procesų svarbą, – sako prof. R.Rotomskis. – Tokiu būdu pradėję sistemingai gerinti technologijų perdavimo procesus neabejojame, kad Institute sustiprės sąsaja tarp mokslinių tyrimų, mokymo ir diagnostikos bei gydymo“.
O tai sudaro prielaidas teikti kokybiškesnes paslaugas onkologiniams ligoniams ir gauti geresnius gydymo rezultatus.
