„Miestas tampa ekspozicijos dalimi. Pro stiklinę muziejaus dalį matosi santaka, senoji Vytauto bažnyčia. Taip pat muziejus jungia Aleksoto funikulierių“, - pasakojo 29-erių kaunietė D. Bukauskaitė.
Jos suprojektuotas Kauno miesto muziejus – tarsi ilgas didelis tunelis Aleksoto kalno šlaite. Tai didžiulė parodų salė, galinti nesunkiai virsti keliomis mažesnėmis. Iš betono ir stiklo sulipdytas pastatas apatinėje dalyje saugotų ir rodytų miesto istoriją, viršutinėje – ateities perspektyvas.
„Į muziejų žmonės patektų istoriniu Vytauto tiltu, iš čia pasukę dešiniau patektų į muziejų, galėtų kilti funikulieriumi. Gyvenamieji pastatai taptų ekspozicijos dalimi. Iš muziejaus būtų galima į juos patekti“, - pasakojo architektė.
Muziejaus plotas – apie 5 tūkst. kvadratinių metrų. Ekspozicijų erdvės simbolizuotų gatves. Antro aukšto tūrio ilgis – simbolinis. 221 metras – tai 221 metai tarp gyvenvietės vardo ir Kauno miesto vardo paminėjimo.
Kaip vieną iš nedidelių minusų žiuri komisija įvardijo tai, kad prie muziejaus nenumatytos automobilių stovėjimo aikštelės. Tačiau projektas taip sužavėjo, kad šis trūkumas nieko nelėmė.
„Kaunas – turtingas miestas. Įdomu ieškoti, kaip muziejus gali atspindėti miesto savitumą“, - kodėl apsirinko kurti muziejaus projektą, aiškino studijas baigusi magistrė.
Ji nuo trečio bakalauro kurso dirba su profesionaliais architektais. Yra suprojektavusi prekybos centrą „Prisma“ Kaune, Pramonės gatvėje, Birštono parką, gyvenamųjų namų.
Teatras ant vandens
Klaipėdietę I. Baranauskaitė kurti Klaipėdos muzikinio teatro projektą paskatino miesto paskelbtas konkursas. Konkursui pasibaigus Ievai kaip tik atėjo laikas rinktis temas bakalauro darbui.
Pirmiausia bakalaurė rinkosi vietą, kurioje galėtų iškilti muzikinis teatras. „Kelis kartus „kėliausi“ iš prieplaukos į Smiltynę“, - prisiminė 23 metų absolventė.
Jai buvo svarbu, kad didelio tūrio pastatas – Klaipėdos muzikinio teatro salė primintų Vilniaus Operos ir baleto teatrą – rastų sau pakankamai vietos.
Pro stiklines teatro sienas vienoje pusėje matytųsi Klaipėdos miestas, kitoje – Kuršių marios. Pėstieji į teatrą patektų pėsčiųjų tiltu, kurį iš abiejų pusių suptų vanduo.
„Teatras nėra tik šis kubikas, - rodydama į teatro maketą, kalbėjo I. Baranauskaitė. - Svarbios projekto dalys yra ir aikštė prie teatro bei skulptūra, matoma einant iš miesto centro.“
Architektei buvo svarbu, kaip žmonės jaustųsi greta didingo pastato ant vandens.
„Vanduo, atviros erdvės kuria ypatingą, stiprią emociją. Tai nėra tradicinis sprendimas. Patenki tarsi tarp dviejų magnetų“, - sakė klaipėdietė.
Žiuri komisija žavėjosi pastato paprastumu. Jų manymu, studentei pavyko išvengti nereikalingų detalių.
Mergina baigusi studijas pradėjo dirbti architekte. „Ar gyvenamuosius, ar visuomeninius pastatus projektuoti – nėra tiek svarbu. Man svarbiausia, kad galėčiau kiekvienam darbui skirti pakankamai laiko“, - kalbėjo absolventė.
Nė vieno iš geriausių architektūros studentų darbų bent kol kas neketinama įgyvendinti.
Geriausių - 21
- Geriausių architektūros studentų darbų rinkimams darbus pateikė keturios aukštosios mokyklos – Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija (VDA) ir VDA Kauno filialas.
- Šiemet geriausių darbų parodoje – 21 bakalauro ir magistro urbanistikos ir architektūros darbas.
- 2012 metais architektūros bakalauro studijas baigė 176, magistro – 56 absolventai.
- Tarp geriausių architektūros studentų darbų – Jaunimo nakvynės namai Vilniaus senamiestyje, Šiaurės pašvaisčių observatorija Suomijoje, Stichinių nelaimių prevencijos centras Gariūnuose, Vandens terapijų centras Kulautuvoje ir kiti.
