Šiemet sausio viduryje Lietuvos bankas sustabdė dviejų kredito unijų – „Švyturio taupomosios kasos” ir Nacionalinės kredito unijos – veiklą. Abi įstaigos nepriklausė Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) sistemai, kuriai priklauso 63 unijos.
LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius teigia, kad dviejų unijų bankrotas kitų Lietuvoje veikiančių finansinių institucijų nepaveikė, o tokia baigtis nebuvo staigmena.
Visame pasaulyje kredito unijos, kaip ir kitos finansinės institucijos, kartkartėmis susiduria su tam tikrais sunkumais. Nepaisant to, dabar kredito unijų tikslas – didinti žinomumą, pabrėžti savo pranašumus, palyginti su bankais ar greitųjų kreditų bendrovėmis.
– Ar sustabdyta dviejų kredito unijų veikla pasėjo nepasitikėjimą unijomis? – paklausėme F. Dirginčiaus.
– Lietuvos centrinės kredito unijos duomenimis, dviejų pavieniui veikiančių kredito unijų licencijų nutraukimas Lietuvos centrinės kredito unijos sistemai priklausančių 63 kredito unijų veiklos nepaveikė. Indėlių portfelis sumažėjo vos 0,34 proc. bendro portfelio.
Panašaus lygio svyravimų pasitaiko ir įprastai, todėl padėtis visiškai stabili.
Šie skaičiai tik dar kartą įrodė, kad kredito unijų nariai supranta ir pasitiki unijomis bei jų teikiamomis paslaugomis.
– Ar turite duomenų, kad unijų nariai po šio įvykio būtų sustabdę savo narystę ar skubėję atsiimti indėlius? Ar dėl šio įvykio nesumažėjo norinčiųjų tapti unijų nariais?
– Priešingai – narių skaičius per paskutinį 2012 metų ketvirtį tik didėjo.
63 kredito unijų paslaugomis besinaudojančių narių skaičius per metus išaugo daugiau kaip 9 proc. ir 2012 metų pabaigoje sudarė daugiau nei 136 tūkst. narių, iš jų – 132 tūkst. fiziniai asmenys.
Juridinių asmenų skaičius per metus išaugo 37 procentais.
– Ar Kauno regione yra kredito unijų, kuriomis galima pasitikėti? Kaip pasirinkti? Kokie veiksniai turėtų lemti pasirinkimą?
– Pastebėjome, kad mažiausiai sunerimusių indėlininkų dėmesio sulaukė tos kredito unijos, kurių bendruomenės yra aktyvios bei veiklios. Kaune LCKU sistemai priklausančių šešių kredito unijų narių reakcija buvo rami.
Kaune LCKU sistemai priklauso Kauno kredito unija, Akademinė kredito unija, kredito unija „Giminėlė”, kredito unija „Moterų taupa”, Kauno arkivyskupijos kredito unija ir Gyventojų ir smulkiojo verslo kredito unija. Šių unijų priežiūra rūpinasi ne tik Lietuvos bankas, bet ir LCKU.
Natūralu, kad kredito unijos, kurių nariai aktyviai dalyvauja valdant uniją, yra kur kas stipresnės. Kredito unijose yra įtvirtintas kooperatinės veiklos principas: vienas narys – vienas balsas. Tokiu būdu narys yra ne tik klientas, bet ir savininkas.
Tad kiekvienas kredito unijos narys tiesiog pats privalo aktyviai domėtis veikla ir pasirinkti kredito uniją pagal tai, kokius poreikius nori patenkinti.
– Kokie turėtų būti taikomi saugikliai, kad unijos narys būtų ramus dėl savo indėlio?
– Pirmiausia narys turėtų aktyviai dalyvauti valdant kredito uniją ir jos veikloje, stebėti unijos veiklos rezultatus.
Kredito unijos narys, kitaip nei kitose finansinėse įstaigose, yra ne klientų, o visos organizacijos dalis.
Kada žmogus gali jaustis užtikrintas? Tada, kai reikalus išmano ir gali juos kontroliuoti.
Aktyvus narys kredito unijoje visas šias sąlygas tikrai turi.
Prie šių saugiklių yra papildomas ir labai svarbus – indėlių draudimas.
Visi indėliai kredito unijose yra apdrausti iki 100 tūkstančių eurų, arba 345 tūkst. litų.
– Kokia užsienio šalių praktika, kalbant apie kredito unijas? Ar ir Vakaruose pasitaiko atvejų, kai stabdoma unijų veikla?
– Kredito unijų veikla yra išplėtota daugiau kaip 100 pasaulio šalių, unijos turi šimtametes tradicijas.
Kanados „Desjardings” kredito unijų grupė, pagal kurią ir buvo modeliuotas Lietuvos kredito unijų judėjimas, užima šeštąją vietą pasaulyje tarp didžiausių finansinių kooperatinių institucijų, ji yra pati didžiausia finansinė institucija Kvebeko provincijoje ir 16-ta iš 50 saugiausių pasaulio finansinių institucijų.
JAV kredito unijos užima apie 7–8 proc. rinkos, Airijoje kredito unijos yra itin populiarios, Lenkijoje kredito unijoms priklauso apie 10 proc. rinkos.
Žemyninėje Europoje populiari kitokia finansinių kooperatyvų forma – tai kooperatiniai bankai, tačiau iš esmės – tai yra tos pačios kredito unijos, galinčios aptarnauti ne tik savo narius.
Kredito unijos, kaip ir kitos finansinės institucijos, kartkartėmis susiduria su tam tikrais sunkumais, tačiau kredito unijų sistemos, kurios turi stiprias antro lygio organizacijas, geba savarankiškai jas ir išspręsti.
Vis dėlto 150 metų kelyje kredito unijos perėjo įvairius plėtros etapus, kaip ir bankai.
Šiandien Europoje kooperatinė bankininkystė užima apie ketvirtadalį rinkos – tai labai daug ir tiktai patvirtina, kad alternatyvi bankininkystė, orientuota pirmiausia į žmogų, yra reikalinga.
– Kokią kreditų rinkos dalį Lietuvoje užima kredito unijų suteikiamos paskolos?
– Bendras šalies bankų paskolų portfelis 2012 metų trečią ketvirtį buvo 63,43 mlrd. litų, tuo metu visų 77 kredito unijų – 1,14 mlrd. litų, LCKU sistemai priklausančių 63 kredito unijų – 950 mln. litų.
Taigi kredito unijų paskolos sudaro 1,5 procento šalies kreditų rinkos dalies.
– Kokią matote kredito unijų ateitį? Ar svarbu ypač dabar pabrėžti unijų misiją, tikslus, jų bendruomeniškumą?
– Kredito unijos yra kooperatinės kredito įstaigos, išsiskiriančios demokratiniu valdymu ir unikaliu požiūriu į nariams teikiamas paslaugas, kur ne pelnas, o paslauga nariui yra svarbiausia.
Jei kredito unijos įrodė pasauliui, kad alternatyva komercinei bankininkystei egzistuoja, esame įsitikinę, kad Lietuva – ne išimtis.
Pirmiausia kredito unijos orientuojasi į vietos bendruomenes, į tų žmonių ir verslų, kurie yra šalia, poreikius. Tai ir yra pagrindinė kredito unijų misija: dirbti vardan bendruomenės ir suteikti finansines paslaugas palankiausiomis sąlygomis, drauge užtikrinant atsakingą bendruomenės išteklių naudojimą, patikimumą ir saugumą.
Kitoks bendravimas – patrauklus
Gitana Jasėnienė, Akademinės kredito unijos administracijos vadovė
„Informacija dėl sustabdytos dviejų unijų veiklos nemažai daliai žmonių buvo apskritai pirmas kartas, kai jie sužinojo apie kredito unijas. Jiems gal ir kilo įvairių minčių.
Tie, kurie yra unijų nariai ir žino, kad kiekviena unija yra atskiras juridinis asmuo, nesuabejojo. Tačiau, kad mūsų nariai jaustųsi tikrai saugūs, išsiuntėme jiems pranešimą, jog nesame susiję su sustabdytų unijų veikla. Visos lėšos, laikomos Akademinės kredito unijos sąskaitose, yra saugios bei apdraustos. Net ir ištikus bėdai, nariai tikrai gali būti ramūs. O esminiai stabilios veiklos saugikliai – subalansuotas augimas, sėkmingas rizikos valdymas, didėjantis unijos rezervinis kapitalas.
Mūsų veikloje ypač svarbus bendruomeniškumas. Kaip vieną didžiausių pranašumų nariai įvardija šiltą bendravimą. Žmonės, kurie renkasi betarpišką, draugišką bendravimą, paremtą lygiaverte partneryste, renkasi mus. Mūsų misija yra teikti finansines paslaugas unijos nariams, užtikrinant didžiausią naudą, geriausią aptarnavimą ir tvarų unijos augimą. To ir siekiame.”
Unija skolina atsakingai
Erika Jucienė
Verslo kredito unijos direktorė
„Unijos veiklos modelis visiškai nepanašus į greitųjų kreditų bendrovių.
Unija negali suteikti paskolų rizikingiems klientams, kadangi skolina indėlininkų lėšas.
Norintieji gauti paskolą unijoje pirmiausia turi būti jos nariai ir turėti bent 10 procentų paskolos dydžio pajų.
Paskolos komitetui įvertinus kliento įsipareigojimus, turimą turtą bei pajamas ir tik įsitikinus jo gebėjimu grąžinti skolinamą sumą, suteikiama paskola.
Unijomis, vykdančiomis konservatyvią investavimo politiką, klientų pasitikėjimas vis didėja.
Kredito unijų Lietuvoje ateitį matau tokią, kokią ir Vakarų šalyse: unija ten – kiekvieno žmogaus partneris, unijoje žmogus jaučiasi saugiau, kadangi jis – visateisis jos narys.
Unijų judėjimas Vakaruose labai išplėtotas, rinkos dalis yra akivaizdi ir paprastai svyruoja apie 10 procentų. Lietuvoje ši dalis siekia vos 2 procentus, tad erdvės augti tikrai yra.”
