Analitikai nesitikėjo, kad trys moterys ir penki vyrai visiškai sustabdys ir paskelbs nekonstituciniu Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir nebeleis nuolat finansuoti euro gelbėjimo fondų. Tačiau teismas galėjo apibrėžti sąlygas, kuriomis tai galės būti daroma, rašo Spiegel.de. Tai ir buvo padaryta.
10 val. 15 min. Vokietijos laiku (11 val. 15 min. Lietuvos laiku) pirmininkaujantis teisėjas paskelbė verdiktą – Karlsrūhė uždega žalią šviesą ESM euro gelbėjimo mechanizmui. Bet su tam tikromis išlygomis. Vokietijos prezidentas galės pasirašyti įstatymą dėl Europos stabilumo mechanizmo tik tuomet, jeigu tarptautinės teisės normomis bus užtikrinta, jog Vokietijos atsakomybės riba yra 190 mlrd. eurų, ir ji gali būti pakeista tik su Bundestago sutikimu.
Raidės ESM, jau visą rugsėjo pradžią mirgančios laikraščiuose ir portaluose, reiškia Europos stabilumo mechanizmą - nuolatinį pagalbos fondą, 2013 m. viduryje turėsiantį pakeisti savo pirmtaką - Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF). Jis turės 700 mlrd. eurų įstatinį kapitalą, bet galės skirti ne daugiau kaip 500 mlrd. eurų paskolų. Taip gelbėjimo fondas galės gauti aukščiausią kreditingumo reitingą „AAA“.
17 eurozonos narių į fondą kartu turės įnešti 80 mlrd. eurų. Likusiems 620 mlrd. eurų jos turės suteikti garantijas. Čia prisidės ir EFSF lėšos – apie 200 mlrd. eurų.
Vokietija atsakinga už ESM pagal savo dalį įstatiniame Europos centrinio banko kapitale – 27 proc. Tai atitinka maždaug 22 mlrd. eurų nuosavo kapitalo,dar prisideda Vokietijos garantijos beveik 170 mlrd. eurų. Kartu su patvirtinta ir jau iš dalies išmokėta pagalba Airijai, Graikijai, Portugalijai ir Ispanijai Vokietijos prisiimta atsakomybė peržengia 300 mlrd. eurų ribą.
Daugiausiai abejonių ir ginčų Vokietijoje kyla dėl pagalbos iš ESM sąlygų, kurios dar nėra nustatytos. Nors reikia laikytis esminių EFSF gairių, atsiranda nemaža erdvė ir manevrams. Ginčijamasi ir dėl to, ar eurozonos narės gali turėti veto teisę.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble, prieš ESM valdytojų tarybai patvirtindamas finansinės pagalbos kreditą kuriai nors šaliai, prieš tai turėtų informuoti parlamentą – Bundestagą. Tačiau kai kurie teisininkai ESM sutartis interpretuoja taip, kad Valdytojų taryba pagal ES komisijos rekomendacijas turės teikti ECB skubią finansinę pagalbą. Dėl šio klausimo ir turės apsispręsti Vokietijos konstitucinis teismas.
Abejonių yra ir dėl ECB obligacijų pirkimo programos susiejimo su ESM pagalbos prašymais. ECB prezidentas Mario Draghi sakė, kad centrinis bankas pirmiau supirktų krizę patiriančių šalių valstybines obligacijas tik tuomet, jeigu šios šalys patenkintų griežtas sąlygas.
Svarstyti du galimi scenarijai
Focus.de aprašė du galimus scenarijus – kaip tai atsilieptų finansams ir politikai, jeigu ESM būtų uždegta žalia šviesa, ir jeigu mechanizmas būtų sustabdytas kaip prieštaraujantis Vokietijos konstitucijai.
Jeigu būtų uždegta žalia šviesa, finansinės rinkos pajustų didelį palengvėjimą. Vokietijos įsipareigojimai tuomet mažai pasikeistų nuo dabar esančių. Politine prasme Vokietija būtų kaip pagrindinė eurozonos šalis – ji galėtų įgyvendinti ESM sutartį ir fiskalinį paktą.
Jeigu ESM būtų sustabdytas, kai kurie analitikai įspėja apie gresiantį chaosą. „Tada mes pamatytume, kad finansinės rinkos visiškai pakriktų, ir tai Vokietijai kainuotų brangiau, nei dabar kainuotų euro gelbėjimas“, - sako ING Diba vyriausiasis ekonomistas Carstenas Brzeski.
Pasekmes pajustų ne tik Berlynas ir Briuselis, bet ir centriniai bankai bei kitų šalių sostinės. Euro gelbėtojai privalėtų skubiai sugalvoti, kaip toliau ilgesniam laikui išsaugoti bendrą valiutą.
Ant plauko pakibtų ir eurointegracija. Vokietijos valdžiai būtų sunku perleisti dalį suvereno teisių likusiai Europai.
Euro zonoje - džiaugsmo ašaros
Paryžius sveikina Vokietijos
Konstitucinio teismo priimtą sprendimą pritarti Europos stabilumo
mechanizmo (ESM) ratifikavimui, pareiškė trečiadienį ministras,
atsakingas už Europos reikalus, Bernardas
Cazeneuve'as.
„Tai puiki naujiena mums visiems“, - sakė jis žurnalistams
pasibaigus ministrų kabineto posėdžiui.
Pasak ministro, Vokietijos Konstitucinio teismo sprendimas leis
ateityje vadovautis parengtu veiksmų planu siekiant užtikrinti
stabilumą euro zonoje.
Vokietijos Konstitucinis teismas trečiadienį pritarė Europos
stabilumo mechanizmo (ESM) ratifikavimui.
Tiesa, teismas nurodė tam tikras sąlygas. Pirmiausia teismas
nurodė, kad visa finansinė našta Vokietijai, kylanti iš ESM, yra
griežtai ribojama jos dalimi fondo kapitale arba 190 mlrd. eurų. Ši
našta gali būti didinama tik gavus Vokietijos parlamento leidimą.
Vokietija buvo likusi vienintelė šalis, neratifikavusi
mechanizmo.
