Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pažymi, kad kitose ES valstybėse jau taikomi griežti apribojimai mokėjimams grynaisiais pinigais. Ispanijoje nustatyta mokėjimų grynaisiais pinigais riba – 2 tūkst. 500 eurų; Rumunijoje – 2 tūkst. 260 eurų; Graikijoje – 500 eurų; Italijoje, Prancūzijoje bei Portugalijoje – 1 tūkst. eurų.
„Tai daroma siekiant veiksmingai kovoti su šešėline ekonomika ir pinigų plovimu, užtikrinti skaidrius mokėjimus tarp asmenų ir sąžiningą konkurenciją. Atitinkamai siūlysime ir Lietuvoje nuo šių metų lapkričio 1 d. nustatyti 3 tūkst. eurų atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribą“, – naujienų agentūrai ELTA atsiųstame komentare teigia M.Majauskas.
Stipri prevencija
Komiteto posėdyje iniciatyvą palaikęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus nesiėmė vertinti, kokia konkrečios sumos riba turėtų būti nustatyta, tačiau palaikė patį siūlymą, kuris, jo vertinimu, pasitarnautų kovojant su šešėline ekonomika ir įneštų skaidrumo.
„Dažnu atveju susiduriame su dideliais grynųjų pinigų kiekiais. Tie grynieji pinigai grindžiami neva vienokiu ar kitokiu sandoriu. Jeigu sandoriai būtų atliekami ne grynaisiais pinigais, tokias versijas patikrinti būtų gerokai lengviau“, – Seimo nariams sakė Ž.Bartkus.
Pasak STT vadovo, nekilnojamojo turto rinka yra vienas iš sektorių, kuriame iki šiol atsiskaitymams naudojami dideli kiekiai grynųjų, o tarnyboms tampa sudėtinga nustatyti pinigų kilmę bei tikrąją sandorio vertę. Jo teigimu, toks ribojimas neapsunkintų sąžiningų žmonių padėties, kadangi jie neturi ką slėpti, tačiau priverstų susimąstyti būtent neskaidria veikla užsiimančius asmenis.
„Atsiskaitymas ne grynaisiais pinigais palieka daugiau pėdsakų, kurie leidžia kontroliuojančioms institucijoms patikrinti. Kitas dalykas, tai vaidina labai stiprų prevencinį vaidmenį. Todėl, kad žinojimas, jog vienoks ar kitoks atsiskaitymas paliks pėdsakus ir tai galės būti patikrinta, žmones, matyt, verstų susilaikyti nuo nesąžiningo veikimo“, – tikino Ž.Bartkus.
Siūlo taikyti tik konkretiems sektoriams
Vis tik finansų viceministrė Rūta Bilkštytė pasiūlė apsvarstyti, ar ribojimo dėl atsiskaitymo grynaisiais nereikėtų nustatyti tik konkretiems sektoriams, kuriuose susiduriama su didžiausia šešėlio rizika.
„Buvome apsisprendę, kad teiksime pasiūlymą, kaip projektą, ribojimą nustatyti nuo 3 tūkst. eurų sumos, bet siūlytume rizikingiausius sektorius. Tai statybos ir transporto priemonių atsiskaitymuose, bet kokiuose sandoriuose. Tiek statybos, tiek remonto, tiek nuomos“, – tvirtino ji.
Viceministrės teigimu, ES šalyse taikomi ribojimo modeliai išsiskiria. Pasak jos, horizontalus ribojimas nuo 500 eurų sumos yra taikomas Graikijoje, o Slovakijoje ši riba visiems atsiskaitymams yra taikoma nuo 15 tūkst. eurų. Tuo metu tokiose valstybėse, kaip Belgija ar Italija, riba siekia 2–3 tūkst. eurų, tačiau yra taikomos specialiosios sąlygos, išimtys. Tuo metu Airijoje, Vokietijoje tokio ribojimo apskritai nėra.
„Daugelyje šalių yra taisyklės dėl ribojimo atsiskaitymų grynaisiais pinigais, bet spektras yra gana platus. Nuo gana žemo slenksčio iki gana aukšto. Taip pat ribojimas taikomas tiek pagal sektorius, tiek pagal tai, kokie ūkio subjektai turi tuos sandorius“, – aiškino R.Bilkštytė.
Vis tik M.Majauskas pasiūlymą išskirti konkrečias ekonominės veiklos rūšis ir ribojimą taikyti tik joms įvertino skeptiškai.
„Mano nerimas, kad mes demonizuotume atskirus sektorius, įvardindami juos, ir įsiveltume į dideles diskusijas. Man atrodo, teisingumo požiūriu būtų prasminga taikyti horizontalias priemones, jos iš esmės apimtų visus atsiskaitymus“, – įsitikinęs BFK pirmininkas.
Jam pritarė ir opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius. Parlamentaras prisiminė, kad, būtent įsivėlus į diskusijas, šio pasiūlymo nepavyko priimti dar prieš septynerius metus, jam dar einant premjero pareigas.
„Tuomet prasidėjo įvairūs pasiūlymai, kad gal taikykime atsiskaitymą grynaisiais pinigais tik tam tikroms ekonominės veiklos sritims, po to buvo plačiai diskutuojama su komerciniais bankais. Jeigu mes vėl darysime tą pačią klaidą ir grįšime į plačią diskusiją, laukdami atsiliepimų, tai tikrai bus neteisingas kelias“, – tikino A.Butkevičius.
ELTA primena, kad nuo šių metų jau įsigaliojo ir kitos įstatymo pataisos, apribojančios atsiskaitymus grynaisiais pinigais. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso nuostata, numatanti, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
