„Žiūrint istoriškai, dėl sezoniškumo liepą drabužiai ir avalynė pigdavo labiau, tai tas pigimas (liepą – ELTA) nebuvo labai didelis. Taip pat kuro kaina padidėjo šiek tiek daugiau nei tikėjausi. Bet tai nebuvo kažkas neplanuota, liepą dažnai būna defliacija, nes dėl išpardavimų mažėja drabužių ir avalynės kainos. Taip pat turime įprastai maisto produktų pigimą, nes šviežios daržovės, uogos ir vaisiai kai kurie, jų kainos krinta per vasaros piką“, – Eltai teigė T. Povilauskas.
„Nuo liepos 1 dienos sumažėjo elektros ir dujų kaina buitiniams vartotojams, tai buvo tikrai logiška tikėtis mėnesinės defliacijos“, – pridūrė jis.
Ekonomistas atkreipė dėmesį į toliau augančias paslaugų kainas.
„Paslaugų kainos toliau didėjo, tai yra įrodymas, kad ekonominė padėtis nėra tokia prasta, kaip buvo baimintasi, todėl paslaugų kainų augimas tęsiasi ne vien tik dėl padidėjusių kaštų laikantis sveikatos apsaugos reikalavimų. Yra padidėjimas ir maitinimo sektoriuje, ir net ryšių sektoriuje. Birželį algų augimas atsistatė, kai algos realiai nebeaugo ir net buvo pakritusios truputį“, – sakė T. Povilauskas.
Jis teigė rugpjūčio mėnesiui prognozuojantis 0,2 proc. mėnesinę defliaciją.
„Maisto kainos dar šiek tiek sumažės, o degalų kainų pokytis bus minimalus. Staigmenų rugpjūtis-rugsėjis neturėtų atnešti. O po to žiūrėsime, kaip ir kur link juda žaliavų rinkos ir kaip seksis Lietuvai kovojant su rudenine koronaviruso banga“, – Eltai sakė T. Povilauskas.
Liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 proc., praneša Statistikos departamentas.
Daugiausia tam įtakos turėjo elektros energijos, drabužių ir avalynės, daržovių, šilumos energijos, gamtinių dujų kainų sumažėjimas bei degalų, farmacijos gaminių, medicinos paslaugų, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių, telefono paslaugų, tabako gaminių kainų padidėjimas.
Vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,7 proc., o paslaugų – padidėjo 0,6 proc. Dėl sezoninių nuolaidų daugiausiai sumažėjo drabužių ir avalynės kainos – 3,4 proc. Avalynė atpigo 5,3 proc., drabužiai – 2,8 proc.
Liepą, palyginti su birželiu, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų pokytį (kainos sumažėjo 3,2 proc.) nulėmė elektros energijos (8 proc.), gamtinių dujų (18,4 proc.), šilumos energijos (5,5 proc.) kainų sumažėjimas.
Transporto prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,2 proc. Pokytį lėmė degalų ir tepalų (5,7 proc.) kainų padidėjimas.
Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 1,2 proc. Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia sumažėjo trešnių, persikų, baltagūžių kopūstų, saldžiųjų paprikų kainos, bet padidėjo obuolių, svogūnų, morkų, apelsinų kainos.
Sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų kainų pokytį (kainos padidėjo 1,1 proc.) nulėmė farmacijos gaminių (2,3 proc.), medicinos paslaugų (2,9 proc.) kainų padidėjimas bei odontologų paslaugų (2 proc.) kainų sumažėjimas.
Statistikos departamento duomenimis, liepos metinė infliacija sudarė 1 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, farmacijos gaminių, odontologų paslaugų, drabužių, atliekų rinkimo, vaisių kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, kietojo kuro, šilumos energijos kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per metus sumažėjo 0,6 proc., paslaugų – padidėjo 4,9 proc.
