Perimti prekybą alkoholiu. Sukurti valstybinių vaistinių tinklą. Pažaboti prekybos centrų plėtrą neva tikintis mažesnių kainų. Tokie valdančiųjų planai, nukreipti prieš privatų verslą, dar netapo įstatymais, bet jie tebėra gyvi.
Tuo metu Susisiekimo ministerija įnirtingai stengiasi privatų verslą išstumti iš savo prižiūrimų sričių.
Susisiekimo ministras R.Masiulis vasarą šiurpino visuomenę aiškindamas, kad kelius tiesiančios bendrovės darbus atlieka nekokybiškai, taupo klodamos mažesnį asfalto sluoksnį, o dėl to valstybė jau patyrė 16 mln. eurų nuostolių.
O neseniai užsimota ir prieš įmones, kurios iš Susisiekimo ministerijai pavaldaus Registrų centro perka įvairius duomenis.
Bandė priblokšti skaičiais
Prieš porą savaičių R.Masiulis, lydimas liepą Registrų centrui pradėjusio vadovauti buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus, paskelbė, kad iš valstybės galbūt nugvelbta pora šimtų milijonų eurų.
„Žinoma, kad per tarpininkus buvo perparduodami centro duomenys ūkio subjektams. Duomenys turėjo kainuoti 0,27 cento už vienetą, o pardavinėjama už 0,06 cento.
Valstybė galimai suteikė duomenų už šimtus milijonų eurų, o valstybei buvo sumokėta tik keli šimtai tūkstančių per kelerius metus“, – grėsmingai aiškino susisiekimo ministras.
S.Urbanavičius tuomet žadėjo, kad auditas turės atsakyti į klausimus, kokia žala padaryta ir kiek valstybė neteko duomenų: „Šiuo metu sutartys su ūkio objektais stabdomos. Jei bus nustatyta žala bendrovei, bus siekiama išieškoti jos atlyginimą.“
Sutartys – teisėtos
Tada buvo apkaltintos trys neįvardytos įmonės, didžiuliais kiekiais pirkusios duomenis iš Registrų centro. Tačiau jau tuomet rinkos dalyviams tapo aišku, kad tai – kreditų riziką vertinančios bendrovės, kurių paslaugomis masiškai naudojasi finansų įstaigos, telekomunikacijų ir kitos įmonės.
Tarpininkavimu užsiimančių bendrovių vadovams kalbos apie šimtus milijonų eurų pasirodė visiškai laužtos iš piršto – mat Vyriausybės nutarime patvirtinta standartinė vienos užklausos Registrų centrui kaina – 27 euro centai. Bet taip pat buvo leista daug duomenų perkančioms įmonėms taikyti nuolaidas.
„Jau kreipėsi susirūpinę klientai ir klausė, kaip mes užtikrinsime tolesnį paslaugų teikimą. Atsakėme, kad turime galiojančias sutartis. Jos yra sudarytos teisėtai.
Taip, kainodara kitokia, tačiau jeigu ministerija aiškina, kad kažkas kažką vagia, tai reikia apkaltinti ir Vyriausybę, priėmusią tokį nutarimą, pagal kurį ir sudarytos sutartys“, – kalbėjo bendrovės „Creditinfo Lietuva“ vadovas Andrius Bogdanovičius.
Pinigų siūlė paieškoti gatvėje
A.Bogdanovičiaus nuomone, viešai paskelbti skaičiai buvo minimi arba dėl neišmanymo, arba dėl noro apjuodinti legaliai veikiančias įmones.
„Dabar jie skaičiuoja užklausas, daugina iš bazinės kainos ir gauna 200 milijonų. Eikite, pasiimkite tokius pinigus gatvėje. „Creditinfo Lietuva“ apyvarta pernai siekė 5 mln. eurų, tai kaip galima kalbėti apie šimtus milijonų? O juk mes esame didžiausi mokėtojai iš privataus verslo.
Kažkodėl įsivaizduojama, kad mes duomenis iš Registrų centro tiesiog perpumpuojame kitiems, nesukurdami jokios pridėtinės vertės. Tai visiška netiesa, nes mes klientams siūlome galutinį produktą, kuris integruotas su kita informacija.
Net jei perparduodame tiesiogiai, reikia turėti galvoje, kad finansų institucijos, pirkdamos tiesiai iš Registrų centro, nemokėtų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Jei mes per metus sumokame centrui apie 360 tūkst. eurų, tai vien PVM sudaro daugiau nei 70 tūkst. eurų“, – aiškino verslininkas.
Visko tikisi iš audito
Kita vertus, aršus kaltintojų tonas per porą savaičių jau pasikeitė.
„Dalis sutarčių atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau yra ir tokių, kuriose įkainiai neatitinka nustatytų dydžių.
Todėl įmonėje atliekamas sutarčių auditas, identifikuojami neatitikimai.
Anksčiau galioję teisės aktai numatė tam tikras galimybes taikyti nuolaidas, bet šiandien tokia galimybė nenumatyta.
Ar tinkamai buvo traktuojami anksčiau galioję teisės aktai ir į kitus šioje situacijoje keliamus klausimus atsakys vykdomas auditas“, – „Lietuvos rytui“ pranešė Registrų centro atstovė Kristina Petrošienė.
Panašiai aiškino ir susisiekimo ministro R.Masiulio patarėja Vytautė Šmaižytė: „Tik auditas galės pasakyti, už kokią sumą tiksliai privilegijuotieji vartotojai paėmė duomenų.
Auditas taip pat turės įvardinti didžiausias rizikas, vadovybė turės paruošti veiksmų planą dėl Registrų centro įkainių metodikos. Bus išgyvendintos visos privilegijos ir kruopščiai įvertintos „nestandartinės paslaugos“.“
Įdomu, kad pats Registrų centras pajamas, gaunamas iš apkaltintų bendrovių, pavadino nereikšmingomis.
Slypi gudrus planas?
R.Masiulio patarėja taip ir neatsakė į klausimą, ar nėra planų, kad vietoj dabar tarpininkavimu užsiimančių privačių bendrovių paslaugas galėtų teikti valstybės institucijos – pavyzdžiui, Registrų centras tiesiogiai arba bendradarbiaudamas kad ir su Lietuvos banku.
Mat centriniam bankui jau dabar finansų institucijos turi pateikti duomenis apie klientus, o bankas užsiima šios informacijos platinimu.
Tuo metu Registrų centro atstovė K.Petrošienė buvo atviresnė: „Šią idėją planuojame vertinti kartu su atsakingomis institucijomis.“
Bet jei valstybė nuspręstų perimti verslą, kuriuo užsiima privačios bendrovės, joms liktų tik užsidaryti.
„Mes per daugiau nei 10 metų sukūrėme sistemas, padedančias verslui gauti informaciją iš valstybės registrų. Dabar ateina ir aiškina, kad esame vagys. Mūsų klientai sutrikę – gal tuomet imti duomenis tiesiogiai?
Mano nuomone, tai yra reiderystė (agresyvus verslo perėmimas. – Red.). Tikiuosi, kad tai nėra tikrasis motyvas.
Tačiau nacionalizavimo apraiškų yra ne tik mūsų, bet ir kitose srityse. Jei to siekiama, šalies perspektyvos yra liūdnos.
Neįsivaizduoju, kaip galima tęsti veiklą, kai taip siekiama gniuždyti privatų sektorių“, – kalbėjo A.Bogdanovičius.
Ketina keisti kainodarą
Šįmet gegužę nuspręsta, kad ne tik Registrų centras, bet ir kiti registrų valdytojai turėtų iki kitų metų pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai duomenis apie savikainą, tuomet būtų apsispręsta dėl kainų, kurios įsigaliotų nuo 2020 metų.
„Šiuo metu rengiama nauja įmonės paslaugų kainodara, taip pat Registrų centras ketina aptarti atskirą kainodarą didesniems klientams“, – tvirtino K.Petrošienė.
„Creditinfo Lietuva“ bendrovės vadovo A.Bogdanovičiaus nuomone, tai yra gerai, nes įkainiai nesikeitė jau daug metų, o pati Registrų centro paslaugų savikaina yra visiškai neaiški.
Viskas, ką daro verslas, maišoma su purvu
Rūta Skyrienė, Asociacijos „Investors’ Forum“ direktorė:
„Nelabai nustebino susisiekimo ministro pareiškimai, nes tokia retorika dabar labai dažnai girdima – neva tai, ką daro verslas, yra blogai ir purvina, o šventi yra tik politikai.
Šiuo metu visame pasaulyje stengiamasi atverti kaip įmanoma daugiau duomenų, nes tai padeda sukurti naujus verslus. Pas mus kažkodėl elgiamasi priešingai, nors privačios įmonės kuria papildomus produktus ir pridėtinę vertę. Šiuo atveju duomenys juk buvo perkami, o ne vagiami.
Jei naujas Registrų centro vadovas rado savo pirmtakų darbo trūkumų, su jais ir turėtų aiškintis. Jei kas nors ne taip dėl sutarčių – irgi kalbėkitės tarpusavyje, o ne svaidykitės kaltinimais.
Turiu pripažinti, kad daugelio valstybės įmonių vadyba pastebimai pagerėjo, atsirado nepriklausomų valdybų narių, naujų vadovų, kuriamos geros strategijos.
Tačiau tikrai yra sričių, kuriose valstybei nelabai sekasi.
Mes visuomet tvirtinome, kad jei paslaugas sugeba teikti privatus verslas, valstybės pinigų negalima merkti į tokį beviltišką reikalą, nes geriau nebus.“
