Priešistorę galite skaityti čia.
Tiesa, šį kartą tautiečiams užkliuvo ir vandens butelio kaina, kurią jie lygina su kainomis svetur.
Į redakciją paskambinęs Ramūnas Bajorinas pasakojo, kad dėl darbo jam tenka dažnai keliauti po Europą, tačiau tokių aukštų geriamojo vandens kainų, kaip Lietuvoje, jis nematė nė vienoje šalyje.
Vyras teigė, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Belgijoje bei Vokietijoje pusantro litro vandens butelis kainuoja apie 17 euro centų, o Didžiojoje Britanijoje dviejų litrų butelį galima įsigyti už 19 euro centų.
Anot pašnekovo, nors Lietuvoje vanduo išgaunamas išties kokybiškai, jo kainos tokios, lyg jis čia būtų atgabenamas laivais.
„Panašu, kad mūsų šalyje egzistuoja kažkokie karteliniai kainų susitarimai“, – įtarinėjo jis.
Įtarimus sukėlė ir kokybė
R.Bajorinas skundėsi, kad šalyse, kuriose žmonės uždirba gerokai daugiau nei Lietuvoje, vanduo prekybos centruose ne tik pigesnis, bet ir geresnės kokybės.
„Didesnė ne tik kaina, bet užsienyje vanduo gerokai mažiau atsiduoda plastiku. Pats dirbu su šia medžiaga, tad galiu pasakyti, kad tai yra susiję su butelio kokybe. Užsienyje naudojama net iki 5 sluoksnių skirtingo plastiko, kad būtų apsaugotas vanduo nuo UV spindulių, bakterijų, būtų blokuojamas pats plastiko skonis.
Galbūt šis skonis lietuviškuose gaminiuose atsiranda dėl netinkamo sandėliavimo ir transportavimo, kai gaminiui leidžiama prikaisti nuo saulės spindulių, kas yra visiškai neleistina. Juk jei sugenda pienas, kiekvienas tai pajunta ir negeria jo, tačiau su vandeniu kiek kitaip“, – svarstė vyras.
Lrytas.lt nusprendė pasidomėti, ar gerti vandenį iš plastikinių buteliukų yra kenksminga, kokia jų bei paties vandens kokybė yra Lietuvoje bei už kokią kainą galima nusipirkti pusės ar pusantro litro butelį vandens didžiausiuose šalies prekybos centruose.
Kiek vanduo kainuoja mūsų prekybos centruose?
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė pasakojo, kad dažniausiai lietuviai vandenį perka pusantro litro talpos buteliuose, kurių kaina čia svyruoja nuo 0,25-1,49 euro už butelį.
Vidutinė pusantro litro vandens butelio kaina prekybos tinkle – 0,62 euro.
Pusės litro talpos buteliuko kaina siekia nuo 0,29-1,25 euro, vidutinė – 0,43 euro.
B.Čaikauskaitė pabrėžė, kad didesnių apsipirkimų metu ar vykdami į išvykas lietuviai neretai renkasi ir keleto butelių pakuotes arba vandenį perka didelėse – 5 litrų – buteliuose.
„Rinkdamiesi geriamąjį vandenį, pirkėjai tam skiria nemažai laiko ir ant pakuočių surašytą jų sudėtį nagrinėja taip pat atidžiai, kaip ir bet kurių kitų produktų. Jie atkreipia dėmesį į parduodamo vandens maistines ir vertingąsias savybes“, – pridūrė ji.
Prekybos tinkle „Maxima“ vyrauja panašios kainos. Tinklo atstovas ryšiams su visuomene Paulius Stonis komentavo, kad asortimente pigiausias pusantro litro vandens buteliukas kainuoja 0,16 euro, o brangiausias – aromatizuotas – negazuotas vanduo – 1,39 euro. Vidutinė pusės litro vandens butelio kaina prekybos tinkle – 0,60 euro.
Tuo tarpu pusantro litro talpos geriamojo vandens vidutinė kaina – 0,66 euro.
VMVT: nėra ko baimintis
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pabrėžė, kad geriamas vanduo dažniausiai pilstomas į dviejų tipų pakuotes – plastiko ir stiklo. Rinkoje esantis geriamas vanduo dažniausiai supilstytas į vienkartines plastiko pakuotes, pagamintas iš PET (polietileno tereftalato) – ant pakuotės dugno būna ženklas PET arba PET 1.
Kaip portalui lrytas.lt pabrėžė VMVT vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Vilija Galdikienė, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), atliekanti ne tik cheminių medžiagų, kurias galima naudoti gaminant plastikines medžiagas ir gaminius, skirtus liestis su maisto produktais, vertinimą, bet ir plastiko perdirbimo procesų saugos vertinimą, yra pateikusi išvadas, kuriose nurodoma, kad žmonių sveikatai nėra pavojaus dėl maisto produktų, kurie liečiasi su polietileno tereftalatu (PET), perdirbtu pagal EFSA įvertintus ir skelbiamus Bendrijos leidžiamus procesus.
„Pagrindinis reikalavimas bet kokiai pakuotei, kuri liesis su maistu, – cheminė sauga, t. y. kad ją naudojant į maisto produktus neišskirtų tokie sudedamųjų medžiagų kiekiai, kurie keltų pavojų žmonių sveikatai ar nepriimtinai keistų maisto sudėtį arba savybes.
Tačiau įvairios maistui ir gėrimams laikyti skirtos pakuotės nėra ir negali būti chemiškai inertiškos (atsparios, saugios) visais įmanomais naudojimo būdais ar visomis įmanomomis naudojimo sąlygomis.
Plastikai labai plačiai naudojami ne tik išpilstant geriamąjį vandenį, todėl ES didžiausias dėmesys skiriamas būtent plastiko gaminiams, jiems nustatyti konkretūs ir griežti cheminės saugos reikalavimai.
Prieš patekdami į rinką, šie gaminiai turi būti ištirti ne bet kokiose, bet akredituotose laboratorijose. Tyrimų metu kiekviena maisto produktų pakuotė (taip pat ir gėrimų) vertinama priklausomai nuo paskirties, pavyzdžiui, kokiam gėrimui ji skirta: vandeniui, sultims, limonadui ir t.t.", – aiškino specialistė.
Perspėjo dėl pakartotinio butelių naudojimo
Anot jos, Lietuvos gamintojai pilsto vandenį į tam skirtas pakuotes, kurios neturi neigiamos įtakos vandens kokybei.
Tiesa, VMVT atkreipė dėmesį, kad vienkartinės pakuotės netinka pakartotiniam ar daugkartiniam maisto ir gėrimų laikymui ar saugojimui: po atidarymo tokia pakuotė dažniausiai pažeidžiama mechaniškai (subraižoma, sulankstoma, aplūžta), todėl padidėja cheminių medžiagų migracijos į maistą tikimybė ir gaminys gali tapti nesaugiu. Taigi suvartojus gėrimą, vienkartinis plastiko buteliukas turi būti arba grąžinamas į užstato sistemą, arba išmetamas į plastikui skirtą atliekų konteinerį perdirbti.
Vis dar besibaiminančius dėl plastikinių buteliukų kokybės, VMVT maisto produktų inspektorė nuramino, kad tarnyba reguliariai atlieka su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų, importuotojų ir tiekėjų valstybinę kontrolę.
„Kontrolė vykdoma reguliariai, rizikos pagrindu, iš anksto neįspėjus. Kontrolės metu atliekami patikrinimai, kurių metu vertinami ne tik patys gaminiai, jų ženklinimas, bet ir patalpos, įranga, personalas, nagrinėjami dokumentai, imami mėginiai tyrimams.
2017 metais tarnyba patikrino 62 768 vnt., 2018 m. pirmą pusmetį – 47 430 vnt. įvairių plastiko gaminių, skirtų liestis su maistu (dėžutės, hermetiški indai, kibirėliai, taurės, indeliai, buteliukai ir kt.). Atlikus tyrimus akredituotoje laboratorijoje, nustatyta, kad visi tirti plastiko gaminiai atitiko jiems keliamus saugos reikalavimus“, – tikino V.Galdikienė.
Įtarimus dėl nesaugios pakuotės bandė išsklaidyti ir PET pakuočių gamintojos, įmonės „Putokšnis“ vadovas Dovydas Stulpinas. Jis patvirtino, kad, siekdami atitikti ES reglamentą dėl PET ruošinių gamyboje, gamintojai nuolat atlieka minėtus tyrimus.
„PET ruošinių kokybė užtikrinama tikrinant gaunamų žaliavų kokybę, ruošinių kokybę gamybos metu ir atliekant minėtus migracijos testus PET ruošiniams. Visiems mūsų gaminamiems PET ruošiniams ir buteliams taikomi tie patys kokybės standartai, todėl galime teigti, kad kokybiški yra ir produktai, kuriuos parduodame Lietuvoje, ir produktai, eksportuojami į užsienį.
Aukštą kokybę patvirtina ir įmonei suteikti ISO 9001 ir BRC standartų sertifikatai“, – komentavo jis.
Ar pats vanduo Lietuvoje – kokybiškas?
Kaip lrytas.lt teigė didžiausios Lietuvoje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ komunikacijos koordinatorius Dalius Drevinskas, mūsų šalis yra unikali vandens išteklių atžvilgiu, nes visas geriamasis vanduo yra išgaunamas iš giluminių gręžinių.
Bendrovė gyventojams tiekiamą vandenį išgauna iš 40-180 m. gylio. Anot D.Drevinsko, čia vanduo yra natūraliai apsaugotas nuo aplinkos taršos.
„Tiesa, mūsų regiono vandeniui būdingas didelis geležies ir mangano kiekis. Šie elementai nėra kenksmingi žmogaus organizmui, tačiau pablogina vandens skonio ir išvaizdos savybes.
Dėl šios priežasties beveik visą savo tiekiamą vandenį filtruojame kvarcinio smėlio filtrais. Pavyzdžiui, mūsų bendrovės valdomoje Antavilių vandenvietėje, iš kurios vanduo tiekiamas didžiajai daliai vilniečių, per mėnesį filtruose susikaupia 5-6 t geležies“, – pabrėžė specialistas.
Pasak V.Galdikienės, kaip patikrinimai atliekami dėl vandeniui įpakuoti skirtos taros, taip reguliariai tikrinama ir paties vandens kokybė.
„Įvertinus geriamojo vandens tiekėjų vykdomos geriamojo vandens programinės priežiūros ir valstybinės geriamojo vandens kontrolės duomenis galima teigti, kad viešai tiekiamas geriamasis vanduo yra saugus ir kokybiškas, tačiau atskirais atvejais viešai tiekiamame geriamajame vandenyje nustatoma padidintas toksinių rodiklių kiekis: fluoridų, boro (šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje), arseno (Raseinių r. savivaldybė), taip pat geležies, mangano, amonio bei kitų kokybinių rodiklių kiekis.
Viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybę lemia įvairūs veiksniai: požeminio vandens kokybė, vandens tinklų būklė, vandens sunaudojimas ir ypač vandens paruošimas, todėl viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra skirtinga tiek atskiruose regionuose, tiek atskiruose vandentiekiuose, tiek konkrečiose geriamojo vandens vartojimo vietose“, – aiškino ji.
VMVT specialistė taip pat pabrėžė, kad viešai tiekiamą geriamąjį vandenį galima gerti iš čiaupo ir nevirintą, tačiau reikėtų įvertinti ir jo kokybę.
„Kokybiškas vanduo yra skaidrus, bespalvis, neturintis specifinio skonio bei kvapo“, – vardijo ji.
