Aršiai ir sudėtingai ginčytis rusų verslininkams įprasta. Taip pat – ir milijardieriams. Tačiau santuokiniai reikalai – ypatinga tema, mat kalbama apie stambias sumas, kurias gresia prarasti. Tokie ginčai retai lieka konfidencialūs, įsisiūbavus nesutarimams rizikuojama reputacija, ką jau bekalbėti apie patiriamą didžiulį stresą.
Posakis apie tai, jog ir turtuoliai verkia, visiškai tinka kalbant apie pasiturinčius rusų vyrus.
Gelbėjimosi ratas – santuokos sutartis
Rusijos šeimos sritį kontroliuojantys įstatymai prasilenkia su šiandienos realijomis, o teismams retai pavyksta likti objektyviems. Tad, vertinant ginčus dėl turto ir vaikų, paprastai būna nuginkluojami net ir patys ištvermingiausi bei labiausiai patyrę vyrai verslininkai.
Tokios situacijos padeda išvengti santuokos sutartis, pagal kurią šeimos turtas gali būti dalinamas ne įprastai per pusę, bet kiek kitaip.
Būtent laiku sudaryta rašytinė sutartis išgelbėjo Arkadijų Rotenbergą, „Forbes“ sudarytame 200 turtingiausių Rusijos verslininkų sąraše užimanti 39-ąją vietą. Jo turtas vertinamas 2,6 mlrd. JAV dolerių. Kadangi buvo sudaryta sutartis, šeimos turtas nebuvo skeliamas pusiau. Tačiau buvusi verslininko žmona Natalija po tokio Rusijos teismo sprendimo rankų nenuleido: dar mėgino laimę Didžiosios Britanijos teismuose.
Teismų užsienyje pavojai
Tokiam buvusios sutuoktinės žingsniui pagrindo buvo, mat ne kiekviena vedybinė sutartis užsienyje laikoma nelaužomu susitarimu.
Neįmanoma nuspėti, kaip pasielgs teismas užsienyje, peržiūrėdamas sutartį, sudarytą išimtinai pagal Rusijos teisę ir čia priimtinus principus.
Tarkime, Anglija paskutiniais metais aktyviai veikia įtvirtindama neoficialų skyrybų sostinės vardą. Anglijos teismas gali sutikti nagrinėti Rusijos pilietės, tam tikrą laiką pragyvenusios Anglijoje, skundą, kad teisingai padalintų stambaus rusų verslininko turtą.
Tačiau būtina įvertinti ir rizikas, į kurias galima pakliūti užsienyje bandant atsidalinti šeimos turtą. Tad protinga būtų sutartį sudaryti taip, kad ji galiotų ir užsienio teismuose.
Teise Didžiojoje Britanijoje kreiptis į teismą pasinaudojo ir milijardieriaus Farchado Achmedovo buvusi sutuoktinė Tatjana. F.Achmedovas minėtame „Forbes“ sąraše užima 67-ąją vietą, jo turto vertė – 1300 mln. JAV dolerių.
2016 m. gruodį Londono teismas nutarė, kad verslininkas Tatjanai turi sumokėti 591 mln. JAV dolerių. Tačiau F.Achmedovas mokėti kompensacijos nesutiko.
Neteisinga būtų sakyti, kad tik žmonos išbando laimę užsienio teismuose prisiteisti daugiau šeimos turtų. Pavyzdžiu gali būti kad ir garsiai nuskambėjęs JAV, Niujorke, vykęs skyrybų procesas tarp verslininko Shalvos Chigirinsky ir jo buvusios žmonos Tatjanos.
Pora išsiskyrė 2009 m. Rusijoje, turtą padalino teismas. Anksčiau dalį savo turto verslininkas buvo padovanojęs žmonai. Po skyrybų porai persikrausčius į JAV Sh.Chigirinsky čia ėmė aktyviai atakuoti savo buvusią sutuoktinę dėl vaikų išlaikymo ir siekti pakartotinių turto dalybų.
Dabar verslininkas teisme tvirtina, kad brangenybės ir kiti turtai, žmonai atitekę pagal dovanojimą įteisinančius dokumentus, iš tiesų buvo skirti vaikams.
Sh.Chigirinsky pretenzijos viršija 100 mln. JAV dolerių, byla dar sykį bus atversta kitąmet.
Skyrybos kito sąskaita
Nors užsienio teismuose aiškintis skyrybų reikalus kainuoja nepigiai, surasti „rėmėjų“ žmonoms įprastai ilgai netrunka.
Tai – nauja praktika, kai žmona, kai teisiasi dėl dalies turto, gauna pinigus iš trečiosios šalies teisiniam procesui. Rėmėju gali tapti konkurentas, buvęs ar vis dar esamas verslo partneris. Užsienyje išvystyti fondai, kurių specializacija – tokie ginčai.
Ne visada nuo turto dalybų gali išgelbėti neįregistruota santuoka. Viename Prancūzijoje vykusiame teismo procese juristai rėmėsi teismine praktika, pagal kurią tam tikrais atvejais žmona gali būti vertinama kaip verslo partnerė, aktyviai plėtojusi verslą ir turinti teisę į jo dalį.
Ir tam gerai, ir kitam neprastai
Dažniausiai vedybų sutarties reikalauja vyrai. Būsimos ir esamos žmonos kritiškai žiūri į sutartis, galinčias sumenkinti jų teisę ir turtą. Tiesa, yra buvę atvejų, kai sudarant vedybų sutartį juristai taip aršiai gynė savo klientų teises, kad santuoka galiausiai apskritai neįvyko.
Reikia suvokti, kad sutartis – tai ne siekis pažeminti kurią vieną susitarimo pusę, o protingas kompromisas, saugojantis abu sutuoktinius.
Būna sudaroma ir tokių sutarčių: iš pirmo žvilgsnio žmonai skyrybų atveju atitenka kone viskas, o iš tiesų – niekas. Mat sutartyje nurodyta, kad jai ir vaikams turi atitekti nekilnojamasis turtas, tačiau neįrašyta, nei kur jis tiksliai stovi, nei kokia jo vertė. Skyrybų atveju teismas greičiausiai tokią sutartį pripažins niekine.
Pasitaikė ir toks atvejis, kai po skyrybų žmona tapo stambios įmonės dalininke, ir, pasinaudojusi savo teisėmis, praktiškai paralyžiavo įmonės veiklą. Galiausiai išsprendus konfliktą visi įmonės dalininkai su žmonomis sudarė vedybų sutartis, kuriose įmonė skyrybų atveju lieka tik asmeniškai jiems.
