Parama Graikijai Lietuvos tiesiogiai nepaveiks, bet rizikų yra

„Turime padėti, turime draugiškai paremti, bet seseriškai ir broliškai pareikalauti atsakomybės, ir šitą Lietuva daro“, – per vizitą Italijoje sakė prezidentė.

„Euro zona yra tokių valstybių sąjunga, kuri, kai yra bėda, vienai kitai padeda. Jeigu bus Lietuvai bėda, visos šalys padės, bet ta pagalba negali ateiti tiesiog šiaip sau. Kiekviena šalis, kuri kreipiasi pagalbos, turi suprasti, kad ši pagalba bus teikiama visų kitų šalių sąskaita, todėl pati šalis turi atlikti labai labai daug, padaryti reikšmingas reformas“, – teigė D.Grybauskaitė.

D.Grybauskaitės komentarus žurnalistams perdavė prezidentės spaudos tarnyba. Paramą Graikijai trečiadienį aptars Seimo komitetai, ketvirtadienį šį klausimą numato svarstyti Vyriausybė.

Euro zonos šalių vadovai pirmadienį sutarė, kad pradės derybas su Graikija dėl naujos finansinės paramos, jei ši įgyvendins mokesčių ir pensijų reformas. Graikijos parlamentas jas svarstys vėliau trečiadienį. Į Europos stabilumo mechanizmo fondą Lietuva vasarį pervedė 65,44 mln. eurų, o iš viso per penkerius metus į jį perves 327,2 mln. eurų.

Nemato reikalo kviesti Seimą 

Nauja euro zonos parama Graikijai Lietuvai tiesioginės įtakos trumpuoju laikotarpiu neturės, bet ilgalaikė rizika egzistuoja, jei Graikija nepajėgtų grąžinti paskolų, teigia analitikai. 

Politikų pasisakymuose ekspertai sako pasigendantys visapusiško požiūrio, nes pareiškimai apie Graikija dažnai tėra patogi tema pasipiktinimui skatinti ir savo matomumui didinti, nutylint svarbius argumentus abiejose pusėse. 

Euro zonos šalys per artimiausius trejus metus Graikijai svarsto skirti nuo 40 iki 50 mlrd. eurų paskolos iš Europos stabilumo mechanizmo mainais už pensijų ir mokesčių sistemos reformas. 

Įsivedusi eurą, Lietuva per penkerius metus į fondą įsipareigojo pervesti 327 mln. eurų, ir nauja parama Graikijai tiesiogiai šių Lietuvos įnašų nepaveiktų. Prie ankstesnių dviejų paskolų Graikijai Lietuva neprisidėjo, nes nebuvo euro zonos narė. 

Prieš klausimo svarstymą Seimo Europos reikalų komitete jo pirmininkas Gediminas Kirkilas pareiškė „norintis visus nuraminti“, kad Lietuva nenukentės. 

„Mūsų indėlis į ES stabilumo fondą yra kasmet po 64 mln. eurų ir čia yra neliečiama, ar būtų Graikijoje įvykiai, ar jų nebūtų. Tai yra stabilumo fondas ir tie pinigai guli. Tikrai jokių pinigų Lietuva nemokės, bet naudojantis stabilumo fondu, bus įvairių finansinių mechanizmų dėka pritraukiamas lėšos, kurios ir būtų skolinamos Graikijai“, – trečiadienį LRT radijui sakė G.Kirkilas. 

Po konsultacijų su Seimo komitetais sprendimą dėl paramos Graikijai priims Vyriausybė. Maždaug pusėje euro zonos šalių dėl to apsispręsti palikta parlamentams. 

G.Kirkilas sakė nematantis „jokio poreikio“ kviesti Seimą dėl Graikijos, nes „nesvarstome jokių papildomų pinigų iš šalies biudžeto ar ko nors panašaus“. 

Ekspertai teigia, jog pagrindo nerimauti dėl praradimų ilguoju laikotarpiu yra, nes Atėnai gali negrąžinti paskolų. Euro zonoje taip pat vis atvirau svarstoma apie Graikijos paskolų restruktūrizavimą – terminų atidėjimą ir palūkanų įšaldymą. Siūlymai sumažinti nominalią skolą šiai dienai išlieka tabu. 

„Kas būtų, jei Graikija galiausiai nepajėgtų grąžinti paskolų? Tada praradimai pasiskirstytų proporcingai kiekvienos Europos stabilumo mechanizmo narės įnašams. Iš vykstančių diskusijų matome, kad tokia tikimybė yra didelė, kadangi šios šalies politikais nepasitikima“, - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas. 

Profesoriaus teigimu, diskusijose dažnai nutylima, jog neskolinant Graikijai tos pačios lėšos galėtų atnešti didesnę grąžą Graikijai ir kitoms euro zonos šalims. Kita vertus, pasak jo, būtina įvertinti ir žalą, kurią sukeltų Graikijos pasitraukimas iš euro zonos, jai negavus paskolos. 

„Šiuo metu sudėtinga įvertinti, kokie alternatyvūs scenarijai būtų naudingesnis Lietuvos mokesčių mokėtojams – ar naujos paramos nesuteikimas ir dėl to potencialus Graikijos pasitraukimas iš euro zonos, ar naujos paramos skyrimas su didele rizika, kad matysime tą patį sunkų kapanojimąsi Graikijoje ir menką reformą pažangą, kad galiausiai gali lemti grįžimą prie to paties skolų nurašymo ar negrąžinimo klausimo“, – sakė R.Vilpišauskas. 

Nereikia keršto emocijų

Finansų analitikas Rimantas Rudzkis teigia, kad nors rizikos dėl Graikijos egzistuoja, „praradimai yra neišvengiami abiem atvejais“, todėl būtina vengti „keršto emocijų“. 

„Nereikia galvoti, kad jei neskirsime pagalbos, Europai nekainuos. Vis tiek kainuos. Šią minutę Graikija yra labai stipriai įsiskolinusi Europos institucijoms. Jeigu leisime jai bankrutuoti, vis vien prarasime pinigus, nepriklausomai nuo to, ar skirsime pagalbą, ar ne“, – sakė jis. 

„Reikėtų labai racionaliai iš šaltai skaičiuoti, koks variantas Europai yra mažiau skausmingas, o ne vadovautis tokiom tikrai keršto emocijomis, nes jie ilgai apgaudinėjo, o dabar juos nubausime. Jie yra jau baudžiami, keletą metų situacija blogėja ir net išeities normalios nesimato“, – teigė R.Rudzkis. 

Anot R.Vilpišausko, ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų euro zonos šalių finansinės paramos klausimai tampa ne tiek pagrįstomis diskusijomis apie tai, kaip panaudojamos kiekvienos šalies mokesčių mokėtojų lėšos, bet veikiau „patogia tema politikams skatinti žmonių pasipiktinimą fragmentiškais situacijos vertinimais ir išnaudoti tai savo matomumui didinti“. 

„Šiuo atveju žmonės tiesiog lygina savo šalies ir Graikijos reformas, taip pat atlyginimų ar pensijų skirtumus. Tiesa, svarbu tai, kad žmonės ne tik linkę kritiškai vertinti Graikijos politinio elito elgesį, blogos praktikos, susijusios su klientelizmu ir naudojimusi privilegijomis, pavyzdžius, bet ir taiko juos visai Graikijos visuomenei. Tai nėra visiškai teisinga, bet Graikijos politinis elitas neabejotinai atsakingas už tokią prastą šalies reputaciją kitose ES ir euro zonos valstybėse“, – sakė jis. 

Graikijos parlamentas trečiadienį turėtų apsispręsti dėl reformų, kurias reikalauja vykdyti euro zonos skolintojai mainais į naują finansinės pagalbos paketą. Šis žingsnis gali tapti iki šiol didžiausiu politiniu išbandymu kairiųjų premjerui Aleksiui Ciprui. 

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė trečiadienį pareiškė, kad Lietuvos žmonės „neturi dengti graikų skolų“, ir išsakė abejonių, ar Graikijos parlamentas patvirtins reformas, kurias premjeras Alexis Tsipras pažadėjo mainais į finansinę paramą.

Politikės nuomone, graikai „gyvena labai neblogai, bet ne taip daug laiko skiria darbui, kaip Lietuvos žmonės“. Pasak jos, lietuviai, kurių pensijos mažesnės, neturi „subsidijuoti“ graikų.

„Čia yra Graikijos problema, graikai skolinosi ir turėjo galvoti, kai skolinosi. Žvelgiant iš Lietuvos pozicijų, esu įsitikinusi, kad mūsų žmonės neturi dengti graikų skolų“, – interviu Žinių radijui sakė L.Graužinienė.

Darbo partijai atstovaujanti parlamento vadovė sakė „labai abejojanti“, ar Graikijos parlamentas patvirtins reikalaujamas reformas. Pasak L.Graužininės, jei planas visgi bus priimtas opozicijos balsais, „gali iškilti klausimas dėl vyriausybės likimo ir vėl viskas grįš į pradinį tašką“.

Euro zonos šalių vadovai pirmadienį sutarė su Graikija, kad ši įgyvendins mokesčių ir pensijų reformas mainais už naują finansinę paramą. Euro zona Graikiją svarsto paremti 40-50 mlrd. eurų. Europos šalys taip pat užsimena apie skolos restruktūrizavimą, kuris gali apimti paskolų terminų atidėjimą ir palūkanų įšaldymą, tačiau nesutinka sumažinti nominalios skolos.

Paskola būtų skiriama iš Europos stabilumo mechanizmo. Vasarį Lietuva į šį fondą pervedė 65,44 mln. eurų, o iš viso per penkerius metus į jį perves 327,2 mln. eurų. Sprendimą dėl paramos Graikijoje Lietuvoje priims Vyriausybė. Trečiadienį šiuos siūlymus aptars parlamentiniai komitetai.

Ką reiškia parama Graikijai?

Netrukus pamatysime, kaip veikia vadinamasis Europos stabilumo mechanizmas. Graikija netrukus turėtų pasinaudoti šio fondo garantija ir pasiskolinti virš 80 mlrd. eurų. Viena šio fondo dalininkių yra ir Lietuva. Pasak ekonomistų, tai nereiškia, kad skurdžiau gyvenanti šalis skolina turtingesniajai. Europos stabilumo mechanizmas – tai galimybė kiekvienai euro zonos šaliai prireikus pasiskolinti itin pigiai ir nebūtinai vykdant drastiškas reformas.

Graikijoje šiuo metu sutrikimas ne tik prie bankomatų, bet laukiama ir kas apskritai bus su šalimi. Gelbėti jos imasi ne tik Tarptautinis valiutos fondas, Europos centrinis bankas. Vienu pagrindinių finansuotojų taps ir vos kelerius metus veikiantis Europos stabilumo mechanizmas. Šis fondas – tarpvyriausybinė organizacija, kuri gali sutelkti finansinių išteklių euro zonos valstybėms, susiduriančioms su finansavimo problemomis.

Fondo dalininke, prisijungusi prie euro zonos, vasarį tapo ir Lietuva. Per penkerius metus Lietuva į fondą turi įnešti beveik 330 mln. eurų. Pirmoji įmoka, daugiau nei 65 mln. eurų, jau įmokėta.

„Fondo lėšos nėra duodamos ir atiduodamos kažkuriai valstybei, o skolinamos už palūkanas. Graikijos trečiasis gelbėjimo paketas svarbus tuo, kad pirmą kartą būtų skolinamos lėšos iš ESM, t.y iš to fondo, į kurį lėšas yra įnešusi Lietuva. Graikijai kažkada ateityje gavus tas lėšas ir negrąžinus dėl kažkokių priežasčių, netiesioginius nuostolius patirtų ir Lietuva“, – teigia „Swedbanko“ vyr. ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Jei Graikijos parlamentas pritars Europos šalių lyderių sutartam reformų paketui, vienas reikalavimų – šalyje turi būti sukurtas specialus nepriklausomas fondas, skirtas bankams pertvarkyti ir skoloms apmokėti. Fondą sudarys Graikijos valstybės turto privatizacijos lėšos. Jomis bus apmokama paskola, gauta iš Europos stabilumo mechanizmo fondo.

Europoje svarstoma, kad nereikėtų nepakankamai turtingų sąskaita finansuoti prasiskolinusios Graikijos, tačiau ekonomistas sako, kad bet kuriai šaliai gali prireiktų paramos.

„Dabar mums atrodo, kad tų pinigų nereikia, nesikreipiame į ESM, galime finansų rinkose pasiskolinti už labai žemas palūkanas, bet tai nereiškia, kad nereikės po 5 metų. Atsiminkime, kad Lietuva kitą dešimtmetį susidurs su daugybe iššūkių. Tiek demografiniai lūžiai bus labai gilūs ir skausmingi, tiek prarasime didelę dalį finansinės paramos iš struktūrinių fondų ir tikrai nereikėtų atmesti tos galimybės, kad turėsime daug sudėtingesnę finansinę padėtį valstybėje“, – tikina N.Mačiulis.

Šiuo metu Europos stabilumo mechanizmo fondą sudaro apie 80 mlrd. eurų kapitalas, tačiau euro zonos narės yra įsipareigojusios į fondą įnešti apie 700 mlrd. eurų. Didžiausia fondo finansuotoja yra Vokietija – beveik trečdalis fondo kapitalo, po penktadalį yra įnešusios Prancūzija  ir Italija. Fondu yra pasinaudojusios dvi euro zonos narės. Ispanija pasiskolino per 40, o Kipras – beveik 6 mlrd. eurų.