Vienintelis tokios sistemos gyvybės požymis – visuomenė ieško, kaip ją apeiti. Nes jos normos senai neatitinka gyvenimo realybės. Bet pasiūlius diskutuoti ir iš esmės pakeisti nusistovėjusią tvarką, visuomenėje kyla pasipriešinimas.
Be jokios abejonės, diskutuojant apie Darbo kodeksą svarbios profsąjungų nuomonės, tačiau ne mažiau svarbi turėtų būti ir jaunų, vis dar ieškačių darbo ar jau pradėjusių dirbti žmonių nuomonė bei nuomonė jaunimo, jau kuriančio verslą ir darbo vietas kitiems piliečiams.
Senasis Darbo kodeksas ir socialinis modelis Lietuvoje buvo pakankamai paprastas ir, mano supratimu, vadovavosi keliais esminiais principais. Vienas jų – kuo ilgiau dirbi vienoje vietoje, tuo esi geresnis darbuotojas. Kitas – jei darbe nutiko kažkas blogo, visada dėl to kaltas darbdavys.
Jaunimas netiki tuo, kad vienoje darbovietėje verta dirbti 20 ar dar daugiau metų. Jaunam žmogui reikia iššūkių, o naujasis verslas ir ieško tokių darbuotojų, kurie jų kelia sau.
Šiais laikais mažai kas beplanuoja darbus penkmečiams ar dešimtmečiams. Ne išimtis ir jauni darbuotojai ar darbdaviai. Vertėtų pasidžiaugti, jog tarp jaunų žmonių kur kas labiau paplitusi nuomonė, jog darbuotojas turėtų būti vertinamas ne pagal tai, kiek metų dirba įmonėje, o pagal kompetenciją ir gebėjimus.
Jaunas darbdavys ieško darbuotojų, kurie būtų motyvuoti ir sugebėtų pasiekti jam šiuo metu keliamus tikslus.
Rinkos sąlygos keičiasi ypač greitai, ir naujoms, veržlioms įmonėms būtina greitai ir efektyviai persiorientuoti į naują produktą ar rinką. Tačiau tam reikia laisvesnių ir paprastesnių darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo sąlygų.
Tikiu, jog įpratus prie daug ką draudžiančių ir perdėtai darbuotojus saugančių įstatymo normų, sunku suprasti, jog galima gyventi su darbdaviais tariantis ir derantis. Vis dėlto turime suprasti, jog už darbuotojo ir darbdavio santykius jie yra abu atsakingi.
Taip pat ir už darbo kokybę negali būti atsakingas tik vienas iš jų, kaip ir vienas labiau saugomas už kitą.
Darbo santykiai gali ir turi būti grįsti tik pasitikėjimo ir naudos vieni kitiems santykiais. Įstatymai ir teisės aktais gali visa tai paskatinti.
Paulius Baltokas yra Lietuvos studentų sąjungos prezidentas
