"Vienas iš svarbiausių kriterijų investuotojui renkantis šalį yra verslo aplinka. Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2014“, vertinančiame verslo sąlygas 189 pasaulio valstybėse, Lietuva iš 27 vietos pakilo į 17 vietą", - rašoma Ūkio ministerijos pranešime.
KPMG parengtame „Pasirengimo pokyčiams indekse“ Lietuva šiemet užėmė 17 vietą tarp 90 vertintų pasaulio valstybių ir buvo pirmoji Rytų Europos regione.
Pagal patrauklumą užsienio investicijoms įtakingas leidinys „Foreign Policy“ Lietuvai skyrė antrą vietą Europoje ir šešioliktą pasaulyje. Taip pat „Ernst & Young“ atliktas tyrimas parodė, kad pagal užsienio investuotojų projektų ir sukurtų darbo vietų skaičių Lietuva pirmauja Baltijos šalyse.
Pagerinus verslo laisvės aplinką ir viešųjų finansų valdymą, Lietuva „The Heritage Foundation“ sudaromame Ekonominės laisvės indekse 2014 metais pakilo viena pozicija ir užėmė 21 vietą iš 178 vertintų pasaulio valstybių.
Siekiant verslui suteikti daugiau aiškumo, galimybę planuoti veiklą ir turėti ne mažiau kaip tris mėnesius pasiruošti pokyčiams, Lietuvoje teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, įsigalioja pagal dviejų datų taisyklę.
Taigi nauji reikalavimai verslui įsigalioja du kartus per metus nustatytomis datomis: gegužės 1 d. arba lapkričio 1 dieną. Šie teisės aktai prieš tris mėnesius iki įsigaliojimo yra skelbiami Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje.
Siekiant dar labiau pagerinti verslo aplinką Lietuvoje, yra vykdoma verslo priežiūros institucijų pertvarka, kuri apima verslo patikrinimus viešai paskelbtais kontroliniais klausimynais; vienodą ir kokybišką asmenų konsultavimą telefonu; priežiūros veiksmų atlikimą vadovaujantis nuolat vertinama rizika ir kt. 2013 m. atliktos ūkio subjektų apklausos rezultatai rodo, kad 69 proc. įmonių atstovų sutinka, jog pastaruoju metu gerėja inspektorių požiūris į verslą, nes inspektoriai elgiasi mandagiau, pataria, kaip laikytis teisės aktų reikalavimų.
Ūkio ministerija taip pat koordinuoja ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų funkcijų optimizavimo procesą.
Šiuo metu yra parengtos verslo priežiūros institucijų konsolidavimo kryptys. Tai viena iš verslo priežiūros pertvarkos įgyvendinimo priemonių. Verslo priežiūros institucijų konsolidavimu siekiama mažinti priežiūros naštą verslui, gerinti darbuotojų kompetenciją, efektyvinti priežiūrą vykdančių institucijų veiklos procesus ir veiksmingiau panaudoti biudžeto lėšas.
Ūkio ministerija atlieka ir licencijų išdavimo tvarkų peržiūrą. Iki š. m. gegužės 1 d. institucijos pagal kompetenciją turės parengti teisės aktų pakeitimų projektus, kuriais būtų atsisakyta nebūtinų, nebeaktualių ar perteklinių licencijų, mažesnės rizikos veiklų licencijos pakeistos į deklaracijas ir supaprastinta daugelio licencijų išdavimo tvarka. Šis sprendimas padės įgyvendinti siekiamą tikslą – pereiti prie pažangiojo licencijų išdavimo, taikyti tik būtinus ir proporcingus reikalavimus verslininkams ir taip sumažinti administracinę naštą verslui ir valstybei bei skatinti užimtumą.
Gerinti verslo aplinką taip pat padeda finansavimo šaltinių pasiekiamumo verslui didinimas, konsultacijų ir informacijos sklaidos paslaugos, viešųjų teritorijų pritaikymas investicijoms.
Siekiant dar labiau gerinti investicinę aplinką šalyje, šiuo metu yra rengiama Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 m. programa, kurioje daug dėmesio skiriama ir tokiems klausimams, kaip kvalifikuotos darbo jėgos parengimas, mokesčių sistemos peržiūra, siekiant skatinti investuoti į regionus, įvairios vidaus ir užsienio investicijų skatinimo priemonės ir kt.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, ekonominį augimą 2013 m., palyginti su 2012 m., lėmė atsigaunantis statybos sektorius, apdirbamoji gamyba ir vartojimas.
Nors Lietuvos tvaraus augimo veiksnys yra ir ateityje turi išlikti konkurencingas eksportas, fiksuotas vidaus paklausos augimas taip pat yra svarbus darniai ekonominei plėtrai. Į vidaus rinką orientuotam verslui, ypač nukentėjusiam per ekonominį sunkmetį, 2013 m. buvo geresni nei 2012 m. metai. Vis dėlto nei išorinės, nei vidinės paklausos ilgalaikis augimas negali būti be investicijų, kurios 2013 m. sparčiai didėjo.
