Europos ugniasienė, skydas nuo krizių - taip buvo vadinamas prieš trejetą metų Europos Sąjungos (ES) lyderių sukurtas Europos stabilumo mechanizmas (ESM). Po metų darbo šios gelbėjimosi ratą jau penkios šalims numetusios europinės finansų įstaigos vadovas Klausas Reglingas teigia, kad sunkus gydymas dar nebaigtas, bet jo rezultatai jau akivaizdūs.
Kai prieš trejus metus eilinį kartą iki išnaktų Briuselyje posėdžiavę ES lyderiai susitarė dėl ESM kūrimo, optimizmu niekas netryško. Pačiame krizės įkarštyje nebuvo aišku, ar kuriama dar viena europinė įstaiga bus pajėgi kovoti su didžiausia pastarųjų dešimtmečių krize.
Tąkart Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė perspėjo, kad gerą antikrizinį įrankį pirmiausiai reikia tinkamai panaudoti ir tikėtis, kad juo pasitikės rinkos. Mat nors pradinį įnašą mechanizmui turėjo surinkti euro šalys, tolimesnę finansinę pagalbą krizės aukoms galėjo suteikti rinkų paskolintos lėšos.
Tačiau praėjus metams po Liuksemburge įsikūrusio ESM inauguracijos, jo vadovas Klausas Reglingas jau gali įvertinti: kova nebaigta, bet mechanizmas veikia ir jo darbo vaisių tikrai bus.
Pinigai mainais už skausmingus pažadus
ESM skirtas padėti su dideliais finansiniais sunkumais susidūrusioms euro zonos narėms: teikti paskolas mažomis palūkanomis, skolinti vyriausybėms, neturinčioms savų lėšų bankams rekapitalizuoti.
Tačiau mainais už gelbėjimosi ratą K.Reglingo vadovaujama įstaiga reikalauja vykdyti neretai skausmingas ir nepopuliarias finansų ir viešojo sektoriaus reformas.
„Mes jiems duodame pinigų ir laiko, bet jie privalo daryti namų darbus. Sakyčiau, du trečdalius jų paramą gavusios šalys jau atliko“, - analizavo jis.
Tokiu būdu stabilumą susigrąžinti jau kuris laikas mėgina Airija, Portugalija, Ispanija, Graikija ir Kipras. Ant ESM slenksčio ir dar viena euro zonos narė – Slovakija. Todėl K.Reglingas pabrėžia, kad vieno atsakymo į klausimą, ar krizė jau baigėsi, nėra.
„Viena aišku – blogiausia jau praeityje. Kurį laiką Londone tik ir kalbėta, kada ES neatlaikys ir išsiskirstys. Bet taip neįvyko. Vadinasi, Londonui krizė jau baigėsi.
Bet užtektų pasiklausyti ispanų ir graikų, kad mokesčiai auga, atlyginimai mažėja, o darbo beveik nėra. Jiems krizė dar toli gražu ne praeitis“, - situaciją skirtingose šalyse apibendrino ESM vadovas.
Jei reikėtų įvardyti stropiausią pirmūnę, ESM vadovas neabejotinai pasirinktų Airiją. Pokyčiai, kaip ir ekonominis augimas, šioje šalyje vyksta sparčiausiai iš visų kitų paramos programos šalių.
Airijos dar laukia paskutinė finansinė injekcija, bet tikimasi, kad jau kitąmet Keltų tigras vėl rodys charakterį ir pajėgs grįžti į rinką.
Portugalijos pagalbos programa tęsis dar aštuonis mėnesius, bet tikimasi, kad daugiau ESM paramos šaliai nereikės.
Nors ekonominiai sunkumai Ispanijoje dar akivaizdūs, o nedarbas tebėra rekordinis, M.Reglingas neslėpė optimizmo ir dėl kitos Pirėnų pusiasalio valstybės ateities.
„Esu įsitikinęs, kad Ispanija po kelių metų bus viena sparčiausiai augančių ekonomikų. Ir tai ne tik mano išsigalvojimai. Daugelio specialistų požiūriu po kelių metų Ispanija gali tapti pagrindiniu Europos ekonomikos varikliu, pralenkdama net Vokietiją“, - kalbėjo jis.
Nežinia dėl Slovėnijos
Tačiau nuo karštųjų krizės taškų euro zona išsivalyti dar nepajėgia. ESM vadovas pripažino, kad sunkiausias – Graikijos atvejis, tad tikėtis, kad jau kitais metais šaliai pavyks grįžti į rinką, dar gerokai per anksti. Neatmetama, kad šaliai gali prireikti ir trečiosios gelbėjimo nuo krizės programos.
„O Kipro krizė, atrodo, dar tik prasideda“, - trumpai nukirto K.Reglingas.
Be to, Airijai, o vėliau ir kitoms šalims baigus pagalbos programą, jų santykiai su ESM nesiliaus dar ištisus dešimtmečius. Skaičiuojama, kad paskolą airiams teks mokėti 22 metus, ispanams – 12 su puse metų.
Dar viena nerimą kelianti šalis - Slovėnija, kurios ekonominiai rodikliai, prognozuojama, prastės ir šįmet, ir kitąmet.
„Visada stengiamės nuspėti problemas, bet, pripažinsiu, prieš trejus metus nesitikėjau, kad turėsime padėti net penkioms euro zonos šalims. Dabar neaiški ir Slovėnijos situacija.
Panašu, kad šaliai būtina didesnė finansinė parama, tačiau neaišku, ar ji tokia didelė, kad įsikišti turi ESM, ar užteks ir vyriausybės pastangų gauti lėšų. Bet kuriuo atveju, mes esame pasiruošę padėti, jei Slovėnija tos pagalbos prašys“ - teigė ESM vadovas.
Iš viso penkioms šalims pažadėti 238 mlrd. eurų, o mechanizmo skolinimo pajėgumas šiandien siekia 700 mlrd. eurų.
Europiniai pinigai nebus lengvesni
„Kurdami ESM pasinaudojome Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) modeliu. Juk ir pastaroji institucija buvo sukurta po skausmingos krizės - Didžiosios depresijos. Tačiau šiandien skitumas tas, kad per pastaruosius kelerius metus TVF pasauliniu lygiu skyrė per pusę mažiau paskolų nei mes per dvejus metus, gelbėdami penkias euro zonos šalis“, - teigė K.Reglingas.
Be to, skirtingai nei TVF, sprendimą, kuriai šaliai ir kaip padėti priima ne ESM vadovybė, o 17 euro zonos šalių finansų ministrai.
Netrukus prie jų prisjungs ir kolega iš Latvijos. K.Reglingas neslepia susižavėjimo kaimyninėje šalyje įvykdytais pokyčiais, mat dar visai neseniai pati Latvija prašė finansinės pagalbos. Tiesa, ne iš tuomet veikusio ir taip pat tik euro zonos šalims skirto Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), o iš TVF.
„Tačiau nereikia tikėtis, kad europiniai pinigai bus lengvesni nei tarptautiniai, - įspėja K.Reglingas. - Mes niekada neteiksime paramos be šalies įsipareigojimo vykdyti reformas. Tad sąlygos nėra ir nebus paprastesnės nei TVF, mat jų tikslas ištraukti šalis iš problemų“.
O ateityje Bendriją kamuosiančių problemų jis mato jau dabar. Viena jų – prastėjanti ES demografinė padėtis, kuri tiesiogiai atsilieps ir ekonominiam augimui.
„Vieną dieną nauja krizė vėl ateis. Kas žino, gal tik po 20 ar 30 metų. Tačiau tikiuosi, kad ES jau bus daug ko išmokusi iš praeities. O aš jau būsiu pensijoje“, - nusijuokė K.Reglingas.
