Po pokalbio Prezidentūroje su Užsienio reikalų, Žemės ūkio, Ūkio ir Susisiekimo ministerijų atstovais D.Grybauskaitė padarė išvadą, kad Maskvos sprendimai, ribojantys lietuviškų pieno produktų eksportą, greičiausiai yra politinio pobūdžio.
Mat Lietuva šią produkciją eksportuoja net į 70 valstybių, tačiau nė iš vienos pretenzijų nesulaukia.
Vis garsesnės keistos kalbos
Rusija iki šiol nepateikė jokio oficialaus rašto, įrodančio, kad Lietuvos pieno perdirbėjai suklupo, tad rusų priekaištai dėl prastos produktų kokybės pelnyti.
Iki šiol nutraukusi prekybą lietuviškais produktais Rusijos vartotojų teises ginanti tarnyba „Ruspotrebnadzor” akis į akį nesileido į kalbas su mūsų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovu Jonu Miliumi.
Kam atstovauja G.Oniščenka?
Bet vis labiau garsėja kalbos apie tai, kad vartotojų teises ginantis Genadijus Oniščenka šį mėnesį atsiųs savo žvalgus į Lietuvos pieno perdirbimo įmones.
„Uždaryti prekybos sienas lengviau, negu jas atidaryti. Procedūros, kurios dabar vyksta, – neįprastos. 20 metų bendradarbiaujame su Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba. Visos Europos Sąjungos šalys tai daro.
Tai pirmas atvejis, kai prekybos duris užkirto ne minėta tarnyba, bet kita Rusijos organizacija – G.Oniščenkos vadovaujama „Rospotrebnadzor”, – laidoje „Lietuva tiesiogiai” sakė J.Milius.
Tarnyba, kuri paskelbė embargą, gali taip elgtis? Pasak J.Miliaus, Rusijoje viskas įmanoma.
Tiria slaptoje laboratorijoje
Kad būtų ramiau, parduotuvių lentynas Lietuvoje pasiekę pieno produktai ne kartą buvo ištirti.
Be to, VMVT paėmė visų pieno produktų, kokiais tik prekiaujama Lietuvoje, mėginius.
Jie išsiųsti ištirti į Vakarų Europoje esančią nepriklausomą laboratoriją. Siekiant išvengti išankstinių nuomonių, kol kas nutylima, kokią.
Sulaukus tyrimo išvadų paaiškės, ar sustiprėjo lietuvių gynybos pozicijos.
„Vežame pieno produktus į 70 valstybių. Lietuva niekada nėra užkliuvusi ir JAV kontrolieriams. Visi žinome, kad šioje šalyje maisto saugumo patikra – labai griežta”, – kalbėjo J.Milius.
Priekaištai – tik žodžiu
Pieno karo situaciją svarsčiusio Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Benedikto Juodkos teigimu, šiuo metu jau nereikia abejoti, jog šis karas – politinis.
„Situacija nepasikeitė. Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra pateikusi pieno produktų tyrimo išvadų.
Tai, kad produktuose surasta E.coli bakterijų, chemikalų likučių, o produktuose nėra tiek riebalų, kiek nurodyta, tėra tik žodžiu išsakyti rusų priekaištai.
Tai įrodančių dokumentų nėra. Todėl ir kyla įtarimų.
Ir Rusija, ir Lietuva turi patikimas mikrobiologines laboratorijas, kuriose atliekami kuo tiksliausi tyrimai. Bet visa tai perša išvadą, kad įrodymų galbūt apskritai nėra”, – sakė B.Juodka.
Ieškoma naujų rinkų
Pasak J.Miliaus, su verslininkais vis aktyviau ieškoma kitų eksporto kelių.
Pieno gaminių eksportas į Kiniją prasidės vos tik kinai patvirtins prekybos sertifikatą.
„Australai mus taip pat įvertino kaip ypač mažos rizikos šalį. Juk visiems importuotojams svarbu tai, kad tarnyba garantuotų, jog ant stalo patektų saugus maistas”, – yra sakęs J.Milius.
