Į įmonę, užsiimančią atsinaujinančios energetikos vystymu ir metalo apdirbimu, atvyko šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
1991 metais įkurta uždaroji akcinė bendrovė bene labiausiai pagarsėjo, kai 2011 metais prie Lietuvos elektros tinklo prijungė tuo metu didžiausią Baltijos šalyse eksperimentinę saulės energijos jėgainę.
Tačiau šalies vadovė atvyko ne atsinaujinančia energetika pasidžiaugti.
„Arginta“ jau kurį laiką pati ruošia sau reikalingus darbuotojus – įmonė savo darbuotojams rengia mokymus, kvalifikacijos kėlimo kursus. Anot D.Grybauskaitės, verslas neturėtų vienas rūpintis savo darbuotojų kvalifikacija.
„Modernios įmonės tvarkosi, deja, pačios. Ši praktika ir stabdo ekonomikos vystymąsi, ir daug kainuoja įmonei. Reikia, kad Vyriausybė kartu su aukštosiomis mokyklomis pradėtų ruošti žmones darbo rinkai. Dabartinė sistema, kai verslas paliktas vienas, yra bloga praktika, kuri sukelia didžiulius praradimus darbo rinkai – tenka kartais ir įsivežti nekvalifikuotą darbo jėgą, ir juos mokyti“, – pabrėžė prezidentė.
Šnekėdama D.Grybauskaitė kelis kartus pabrėžė, kad Lietuvoje yra prastas, pasenęs požiūris į profesinį lavinimą.
„Profesinis mokymas yra specialistų ruošimas, o ne tas stereotipas, kurį turime iš anksčiau. Paruoštas inžinierius turi turėti specifinių žinių, ir tokie specialistai uždirba daugiau nei vidutinės grandies valdininkas – tarp 5 ir 6 tūkst. Lt. Vakarų Europoje specialistas ruošiamas ir į jį investuojama jau nuo mokyklos suolo“, – sakė šalies vadovė po ekskursijos „Argintos“ įmonėje.
Po susitikimo su žiniasklaida vyko D.Grybauskaitės, ministerijų atstovų ir kelių įmonių, mokančių savus specialistus, vadovų susitikimas.
Jame buvo kalbama apie tai, kiek įmonei kainuoja parengti specialistą, apie aukštųjų mokyklų ir verslo įmonių bendradarbiavimą, vyraujančią praktiką ir kvalifikuotos darbo jėgos problemas Lietuvoje ir Europoje.
Žarstė kritiką
D.Grybauskaitė kritikavo ministerijas, kurios per ilgai delsia,
norėdamos išsiaiškinti specialistų poreikį - anot šalies
vadovės, jau dabar reikia strateginio visų suinteresuotų šalių
komiteto, rengti specialistus konkrečioms profesijoms ir patobulinti
teisės aktus, profesinio švietimo gaires, praneša BNS.
Susitikimo metu prezidentė buvo itin griežta jame dalyvavusiems Ūkio ministerijos atstovams. Ypač ji pašiepė socialdemokratų partijos pamėgtas darbo grupes.
„Trūksta tik darbo grupės ar studijos, kurią įdėsite į
istorijos muziejų. Per ilgai sėdite norėdami žinoti. Turite
steigti strateginį komitetą, kad būtų rengiami specialistai
konkrečioms specialybėms“, -sakė D.Grybauskaitė.
Kritikuojamiems politikams beliko teisintis - tiesa, kartais šalies vadovė tiesiog viduryje sakinio nutraukdavo ministerijos atstovus ir užduodavo naujus klausimus.
„Mes esame suinteresuoti, kad darbdavys būtų aprūpintas
kvalifikuota darbo jėga“, - diskusijoje tvirtino ūkio viceministrė
Rasa Noreikienė. Anot jos, reikia išsiaiškinti specialistų
poreikį.
Profesinių mokyklų absolventai – taip pat bedarbiai
Vien tik profesinis išsilavinimas darbo negarantuoja – tuo šią vasarą galėjo įsitikinti tūkstančiai jaunuolių. Šių metų liepą, kaip ir įprastai, padaugėjo į darbo biržą besikreipiančio mokslus baigusio jaunimo. Daugiau kaip 4 kartus, palyginti su birželiu, išaugo bedarbiais įregistruotų absolventų skaičius – darbo ieškojo 7,4 tūkst. Pernai tokiu laiku jų buvo įregistruota 7,2 tūkst.
Daugiausia darbo ieškojo profesinių mokyklų absolventai – 36,6 proc., įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą – beveik 36 proc., aukštąjį neuniversitetinį (koleginį) išsilavinimą – per 27,6 proc. Darbdaviai vidurvasarį įregistravo 27,2 tūkst. laisvų darbo vietų, per 84 proc. iš jų – neterminuotam įdarbinimui.
Daugiausia – 20,7 proc. – visų laisvų darbo vietų pateikė prekybos įmonės. Per 17 proc. darbo pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos sektoriaus darbdaviai, statybos – 15,2 proc., transporto – 10,2 proc.
Su nedarbu kovoja pinigų maišais
Kaip yra rašęs portalas lrytas.lt, su nenorinčiu ir negalinčiu dirbti jaunimu bus kovojama skiriant nemažas pinigų sumas: ES valstybėms, kuriose jaunimo nedarbo lygis siekia 25 proc., bus skirta apie 6 mlrd. litų. Taip per susitikimą su žiniasklaida kovo mėnesį teigė socialinių reikalų ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
„Kaip ir visoje ES, taip ir Lietuvoje yra jaunų žmonių, kurie neturi darbinių įgūdžių, nesimokę ir nesiintegruoja į visuomenę“, – pirmadienį vykusiame profsąjungų konfederacijos posėdyje pabrėžė ministrė.
Jauni bedarbiai bus skatinami per specialų fondą, kuris galės teikti iki 6 tūkst. litų dydžio kreditus verslo pradžiai.
Taip pat bus subsidijuojama dalis darbo užmokesčio pirmą darbą dirbantiems žmonėms.
Premjeras Algirdas Butkevičius skatina jaunimo nedarbą naikinti ne tik pinigais, bet ir kryptinga valstybės švietimo politika.
„Sėkmingai ruošiame kepėjus, o paskui juos siunčiame į Londoną, – tuomet kalbėdamas šia tema piktinosi premjeras Algirdas Butkevičius. – Jau dabar bus daliai universitetų nurodyta valstybės užsakymu ruošti inžinierius, trenerius. Klaipėdoje jau dabar reikia tūkstančio kvalifikuotų darbuotojų laivams surinkti.“
