„Tikėtina, jog Lietuvai kovoti su galimu pavojingos kiaulėms ligos užkratu finansais padės ir Europos Sąjunga“, - trumpame interviu naujienų agentūrai ELTA sakė žemės ūkio ministro pavaduotojas Rytis Šatkauskas.
Baltarusijoje oficialiai nustatyti du afrikinio kiaulių maro židiniai, yra požymių, jog sparčiai formuojasi ir trečiasis.
- Ar pasiteisina viena priemonių, kurių ėmėsi Lietuva, saugodamasi užkrato, - dezinfekcija pasienio punktuose? Tarkim, autobusu iki sienos atvažiavęs keleivis kiaulių maro užkratą gali „trumpam palikti“ autobuse, į kurį sugrįžta po to, kai jo batai dezinfekuojami. O paskui, pasiekęs Lietuvoje kelionės tikslą, užkratą paskleidžia plačiau. Kaip išvengti tokių atvejų, juk iš vidaus keleivinės transporto priemonės nėra išpurškiamos specialiais chemikalais?
- Tikimybė, žinoma yra, kad keleiviai gali pernešti tos ligos užkratą, nes iš tikrųjų iš vidaus nedezinfekuojame pasienyje nei autobusų, nei lengvųjų automobilių. Bet daroma tai, kas įmanoma. Visos mašinos dezinfekuojamos iš išorės, niekam neleidžiama iš Baltarusijos įvežti jokių maisto produktų ar pašarų. Žinoma, būna mėginimų tai padaryti, bet tokiu atveju tiek maisto produktai, tiek pašarai paimami ir utilizuojami.
Reiktų pridurti, kad ryžtingai su afrikiniu kiaulių maru kovoja ir Baltarusija. Baltarusiai visas kiaules naikina sulig mūsų siena. Valo, dezinfekuoja zoną, mažina išplitimą lokalizuodami židinius. Lygiai tą pati daryti nusiteikusi ir Lietuva. Kad kiaulių liga sienos nepereitų ir kol tai neįvyko, labai svarbu mūsų pasienyje, iš Lietuvos pusės, padaryti buferinę zoną be kiaulių.
Rimtai galvojama ir apie ištisinės tvoros Lietuvos bei Baltarusijos pasienyje nutiesimą, kad sustabdytume šernų migraciją.
- Turbūt lengviau suplanuoti nei įvykdyti - tarkim, didelės fermos gal ir išsiderės kokių kompensacijų, jei bus priverstos verslą likviduoti, o kaip gali būti priversti pasienio gyventojai atsikratyti kiaulaičių, kurias iš kartos į kartą gal augina savam, giminių ar pažįstamų stalui?
- Sanitarijos reikalavimus atitinkančios didelės fermos mažiau pavojų kelia nei gyventojų ūkiai. Kurdami buferinę zoną, raginsime žmones, gyvenančius ne toliau kaip 10 km atstumu nuo pasienio, atsisakyti kiaulių auginimo. Paskaičiuota, kad gyventojai toje 10 kilometrų palei sieną su Baltarusija vadinamoje buferinėje zonoje augina 10 tūkstančių kiaulių.
Jau aptartas kompensavimo būdas tiems, kurie kiaulių auginimo atsisakys: paskers turimas kiaules, mėsą valgys ar kam nors parduos ir daugiau kiaulių nebeaugins. Bent tol, kol afrikinio maro pavojus praeis. Raginsime žmones auginti ką nors kita, ne kiaules.
Dar turiu pridurti, kad šią savaitę aplinkos ministras pasirašė įsakymą - leidimą pasienyje medžioti be jokių apribojimų šernus, jau minėtame 10 km ruože prie pat valstybės sienos. Šernai, deja, yra pavojingos ligos pernešėjai, kurių nesugaudysi, norėdamas patikrinti ar dezinfekuoti. Taigi buferinė zona turėtų būti ir be kiaulių, ir be šernų.
- Jeigu žmogus nudūręs kiaulaitę sumanys nepatikrinęs jos mėsą kepti, virti, o po to valgyti, ar nepakenks savo sveikatai?
- Anot veterinarų, afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusios kiaulės mėsa žmogaus sveikatai nepakenktų. Bet sergančios kiaulės mėsa būna labai nemielos išvaizdos, smarkiai paraudusi, tad vargu ar tokios kiaulės šeimininkas pats ją valgys ar ką kitą tokia mėsa vaišins.
- Ar įvažiuojančiųjų iš Baltarusijos automobilių bei žmonių dezinfekcija pasienyje ilgai tęsis, o gal žiemą jos nebereikės? Juolab kad ir chemikalai, pilami ant kilimėlių, kuriais reikia praeiti ar ratais pravažiuoti, ims užšalti, tad dezinfekcija naudos neduos?
- Kad dezinfekcinės priemonės neužšaltų, jų nereikia vartoti atvirame ore. Kadangi rizika dėl užkrato yra labai didelė, o į Lietuvą įžengęs afrikinis kiaulių maras galėtų paplisti visoje Europos Sąjungoje (dėl to ir Rusija ragina imtis visų apsaugos nuo jo priemonių, kad šito neįvyktų), numatoma visuose pasienio su Baltarusija punktuose iki žiemos pastatyti angarus. Dezinfekcija bus tęsiama juose.
Tuo pačiu dar ilgai tebegalios ir draudimas iš šios kaimyninės šalies į mūsų šalį įvežti net ir menkiausią kiekį (tarkim, sumuštinį) maisto produktų bei pašarų.
- Kiek visos išvardintos bei numatomos įdiegti apsaugos priemonės kainuos, ir kas tą finansinę naštą turės prisiimti?
- Visos dėl kiaulių afrikinio maro rizikos suplanuotos priemonės kainuos 80 milijonų litų. Dalis lėšų jau surenkama įvedus tarifą Baltarusijos ir Lietuvos sieną kertantiems automobiliams: į mūsų šalį įvažiuojantiems sunkiasvoriams - 20 Lt, 5 Lt - lengviesiems.
Tikėtina, jog Lietuvai kovoti su galimu pavojingos kiaulėms ligos užkratu finansais padės ir Europos Sąjunga.
