Vilnius yra viena iš vienuolikos Europos sostinių, geriausiai valančių savo nuotėkas, o Lietuva yra tokių šalių dešimtuke. To pasekmes Vakarinių sostinės rajonų – Lazdynų, Pilaitės gyventojai prieš porą metų jausdavo tiesiogiai.
Blogas kvapas – švarus vanduo
Valant nuotekas susidaro nuotekų dumblas, kurio kvapas riečia nosį.
„Žmonės piktindavosi, važiuodavo pas mus autobusais, bet kai vietoje pamatydavo, kokie yra valymo nuotekų įrenginiai, koks procesas – jų nuomonė pasikeisdavo. Dažnas galvojo, kad čia tėra koks nors nuotėkų kolektorius iš kurio viskas teka į upę“, - sako Vilniaus miesto nuotekų valyklos vadovas Vidmantas Puodžiūnas.
Bet prieš dvejus metus viskas pasikeitė. 140 milijonų litų ir blogo kvapo kaip nebūta. Dabar iš dvokiančio dumblo gaminamos biodujos, kurios deginamos vietinėje 2,4 MW galios elektrinėje, o nusausintu ir kompostuotu dumblu ūkininkai tręšia laukus, Vilnius – savo želdynus.
Sunku patikėti, tačiau vos prieš 30 metų, tuomet, kai vilniečiai, įskaitant ir gamyklas, sunaudodavo tris kartus daugiau vandens, visos nuotekos tiesiogiai tekėdavo į Nerį.
Išvalo visas nuotekas
„Dabar budintys vyrai po darbų nueina prie Neries pažvejoti. Turiu sodą prie Neries 30 kilometrų nuo Vilniaus. Maudytis galima drąsiai. Vanduo pablogėja nebent po liūties, kai jis nuo gatvių ir kiemų nuplauna teršalus. Į vandens valymo įrenginius patenka tik dalis lietaus nuotekų.
Tačiau nuotekos iš gyventojų butų į Nerį tiesiogiai nepatenka“, - aiškina V.Puodžiūnas, stabtelėjęs ant kalvos, nuo kurios visa vandens valykla tarsi ant delno.
Kalbant trumpai iš miesto atitekančios nuotekos 103 tūkst. kubinių metrų per parą dvokia taip, kad norisi vemti. Pirmiausia jos išfiltruojamos ir ko tik čia nematyti – į akis krenta stambių morkų likučiai ir „Snickers“ popierėliai.
Toliau pašalinamas smėlis ir nuotekos, keliauja į pirminius nusodintuvus – milžiniškus apvalius vandens baseinus su lėtai besisukančiu dumblo stūmikliu.
Vis dar rudos spalvos, keliauja į biologinius nuotekų valymo įrenginius, kur darbo imasi dumblas – mikroorganizmai. Į didžiules talpyklas su purvinu vandeniu pučiamas oras, mikroorganizmai „valgo“ visas organines medžiagas, fosforą ir azotą ir dauginasi.
Vanduo su dumblu keliauja į antrinius nusodintuvus ir iš čia jau išteka skaidrus. Čia jau turškiasi antys, o kanalų sienelės apkibusios žaliais dumbliais – toks vanduo jau tinkamas augalams. Jis skaidrus – matosi dugnas. Ir išvalytas tiek, kad į upę patenka vos 3 proc. buvusių teršalų. Visa vandens kelionė per valymo įrenginius užtrunka 13 valandų.
Gerti verčiau nerizikuoti, bet maudytis galima.
„Galima išvalyti nuotekas dar labiau, tačiau tai jau labai brangu ir efektas nedidelis, vos 2 proc.“, - sako V.Puodžiūnas.
Įrenginiai sensta
Naujausiems įrenginiams čia – jau per dešimt metų, juos atidarė dar tuometinis prezidentas Valdas Adamkus. Seniausia įranga jau skaičiuoja 28-erius metus ir tai matyti. Parūdiję turėklai ir šliuzai, išsiklaipiusios plytelės ir sovietmetį menantys pastatai prašosi remonto.
Ir lyg kontrastas jiems – naujausi nuotekų valyklos statiniai – dumblo apdorojimo įrenginiai – žvilgantys ir valdomi centralizuota duomenų surinkimo stebėjimo, kontrolės ir valdymo programine sistema.
Anksčiau dumblą, kurio susidarydavo po 200 tonų kasdien, įmonė laikydavo vietoje arba veždavo į laukus. Tačiau tai negelbėjo nuo smarvės. Dabar šis nuotekų dumblas tankinamas, praeina termohidrolizės procesą, pūdomas, sausinamas - iš jos išskiriamos biodujos. Adoruotas ir nusausintas dumblas nebedvokia jis kompostuojamas ir keliauja į laukus.
Čia sumontuoti ir dumblo džiovinimo įrenginiai, kurie jį gali paversti į granules, tinkamas netgi deginti.
„Biodujas naudojanti kogeneracinė jėgainė energija aprūpina visą dumblo apdorojimo kompleksą ir pusę nuotekų valymo įrenginių“, - teigia V.Puodžiūnas.
