Patyrusi mokytoja pažymi – ir vaikui, ir svarbiausia – jo tėvams, per paskutines vasaros savaites svarbu nusiraminti. Labai daug būsimų pradinukų tėvų artėjant rugsėjui jaučia nemenką stresą. Ir – visai to neketindami – perduoda stresą savo mažiesiems. Tad jei ir jus smaugia nerimastingos emocijos „kaip jam bus, o kaip nebus“, sustokite ir paklauskite savęs konstruktyviai: ar problema jau yra? Jei taip – ją kuo greičiau spręskite. Jei problemos nėra, tai ir nedarykite jos. Spręsite, kai ar jei ji iškils.
Protingiausia dabar būtų visą dėmesį skirti naudingiems dalykams: drauge su vaikais suplanuoti mokyklinę rutiną, pamokyti juos elementaraus savarankiškumo ir drauge nusiteikti pokyčiams. Pozityviems pokyčiams! Štai svarbiausi patarimai ateinančioms dviem savaitėms.
1. Kalbėkitės apie mokyklą.
Prisiminkite kokią nors progą, kai teko įžengti į patalpą, pilną nepažįstamų žmonių. Jautėtės nejaukiai? Panašiai jūsų vaikas jausis pirmąsyk įžengęs į klasę. Todėl pamėginkite jam padėti susidaryti kuo detalesnį vaizdą, kaip viskas bus – kaip atrodys diena mokykloje, kokios, tikėtina, lauks veiklos, kur galės pavalgyti ir t.t. Akcentuokite teigiamus aspektus: naujus draugus, įdomias žinias, žaidimus per pertraukas, mokyklos šventes, kuriose bus smagu.
Kartu paskaitykite knygelių apie pradinukų gyvenimą, papasakokite apie savo pirmąsias mokyklines dienas, susiraskite savo pirmos klasės nuotrauką... Labai pravartu pasižvalgyti būsimos mokyklos internetiniame puslapyje ar peržiūrėti socialinių tinklų įrašus, užfiksuotas akimirkas.
Stebėkite, kad neparodytumėte savo baimių, pavyzdžiui, sakydami: „Nebijok, viskas mokykloje bus gerai“. Jūsų vaikas galbūt iki šiol nė kiek ir nebijojo, bet po tokių žodžių jam tikrai kils įtarimų...
2. Supažindinkite su mokykla, mokytoja ir bendraklasiais.
Geriau už pokalbius apie mokyklą yra tik apsilankymas pačioje mokykloje. Mūsų Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje pradinukai savo būsimose klasėse su savo būsimomis mokytojomis ir būsimais klasės draugais praleidžia kelias dienas vasaros pradžioje ir net savaitę rugpjūtį. Žinoma, kad tai labai sumažina rugsėjo jaudulį (ne tik vaikui – tėvams irgi!). Pažįstami veidai ir vieta daro stebuklus.
Daugelis mokyklų praktikuoja bent vienadienius vasaros susitikimus su būsimais pirmokėliais. Jei jūsų pasirinktoje taip nėra – pamėginkite susirasti kokį kaimynų vaiką, kuris ją lankė (ir mėgo). Jis galėtų iš patirties papasakoti keletą šaunių dalykų, o jūsų vaikui būtų paprasčiau užduoti klausimų jam nei suaugusiajam.
Nebloga mintis – kreiptis į raštinę ar būsimą mokytoją, kurie galėtų padėti susisiekti su kitais tėvais. Taip, egzistuoja asmens duomenų apsauga ir jūs kitų žmonių kontaktų negausite, tačiau savaisiais jūs turite teisę dalintis ir galite paprašyti paskelbti juos būsimų klasės draugų tėvams. Galbūt kažkurie jų jūsų kvietimą susitikti ir susipažinti palaikys Dievo dovana!
3. Patikinkite, kad mokytojams svarbus kiekvienas vaikas.
Verta iš anksto paaiškinti, kad mokytojas yra tam, jog padėtų vaikams mokytis ir išmokti. Jis visuomet yra vaiko pusėje, net tuomet, kai taiso jo padarytas klaidas. Juk mokinukas ateina į mokyklą išmokti, todėl gali klysti.
Apie mokytoją kalbėkite tik teigiamus dalykus, jo nekritikuokite vaiko akivaizdoje. Taip mokinys greičiau atras kontaktą su mokytoju, juo labiau pasitikės. Jei turite abejonių dėl savo vaiko mokytojo kompetencijų, kalbėkite tiesiai su juo arba mokyklos vadovybe, bet neskubėkite į šiuos apmąstymus įtraukti vaiko. Paties vaiko labui. Jūsų sūnus ar dukra priaugo tokį tarpsnį, kuriame jiems jau be tėvų reikia ir kitų autoritetų. Negriaukite šių autoritetų, antraip vaikas neturės kelrodžio naujo etapo pradžioje. Būkite budrūs, nes tam pakanka ne tik jūsų žodžių, bet ir, tarkime, ironiško prunkštelėjimo.
4. Būkite atviri pedagogams.
Jei jūsų vaikas turi elgesio ar emocinių sutrikimų, būtinai atvirai iš anksto pasidalykite šia informacija su mokytoju. Nesibaiminkite etikečių ar stigmos. Neuroįvairovė yra dažna šių dienų realybė, o mokytojui geriau pažįstant vaiką bus lengviau užkirsti kelią kritinėms situacijoms arba tinkamai sureaguoti į jau nutikusias.
Nuolat bendraukite su klasės mokytoja apie vaiko pažangą ir problemas, jei tokių kyla.
5. Kurkite tėvų bendruomenę.
Susipažinkite su kitų vaikų tėvais ir sukurkite paramos tinklą. Dalijimasis patirtimi ir bendravimas su kitais tėvais gali sumažinti jūsų nerimą ir veiksmingiau spręsti kylančius iššūkius.
Mūsų mokykloje – labai stipri tėvų bendruomenė, ir tai ne tik padeda sukurti vaikams saugumo terpę bei išplėsti veiklų ratą. Moksliniai tyrimai rodo, kad tose mokyklose, kuriose tėvai labiau įsitraukę į mokyklos gyvenimą, vaikų ir akademiniai pasiekimai yra gerokai aukštesni.
6. Aptarkite pagrindines mokyklos taisykles ir kodėl jos yra svarbios.
Žinodamas taisykles, vaikas geriau jausis naujoje aplinkoje. Kalbėdami apie jas, stenkitės būti konkretūs. Pavyzdžiui, gali būti, kad mokykloje kasdien reikės dėvėti uniformą. Uniforma reikalinga, nes vaikai visada atrodo tvarkingi ir rodo pagarbą mokymosi procesui. Be to, mažiau pasiturinčių šeimų vaikams netenka varžytis dėl drabužių su tais, kurie viską sau gali leisti. Bet užtat galbūt plaukus galėsi šukuotis kaip nori.
Mokykloje per pamokas negalėsi vaikščioti kada panorėjęs. Kodėl? O kas būtų, jei visi panorėję galėtų vaikščioti? Ir t.t.
7. Diekite įgūdžius, kurių prireiks nuo pirmos dienos.
Niekas nesitiki, kad jūsų vaikas įžengs į klasę mokėdamas puikiai skaityti ir skaičiuoti. Tačiau jam bus lengviau, jei bus įvaldęs keletą socialinių įgūdžių. Vienas svarbiausių – mokėti palaukti savo eilės (ar bent jau žinoti, kad reikia palaukti).
Kokie dar įgūdžiai patiks mokytojai? Tie patys, kurie patinka jums jūsų antrojoje pusėje – pasirūpinti savo daiktais: vietoje pasikabinti striukę, susitvarkyti stalą, susirinkti savo šiukšles ir pan. Be to, savarankiškumas suteikia pirmokui žymiai daugiau pasitikėjimo savimi.
Mokykite vaiką, kad nuo šiol už jo saugumą atsakingi ne tik suaugę, bet ir jis pats. Pratinkite pirmoką keliauti iki mokyklos savarankiškai, jei tai įmanoma ir įveikiama. Kelis kartus atėję ar viešuoju transportu atvažiavę kartu, paskutinį sykį lydėkite per kelių žingsnių atstumą – pažadėkite prizą, jei vaikas išlaikys jūsų saugaus elgesio gatvėje „egzaminą“.
Jei vaikas į mokyklą išleidžiamas su mobiliuoju telefonu, tegu jame būna ne tik tėvų, bet ir kitų artimųjų telefono numeriai. Apskritai pirmokas jau turėtų mokėti prireikus paprašyti pagalbos kiekvieno suaugusiojo.
8. Skatinkite pasitikėjimą savimi.
Raginkite vaiką klausti, jei tik jis ko nors nesupranta, ir drąsiai prašyti pagalbos. Svarbu, kad vaikas nebijotų laisvai išreikšti savo mintis ir jausmus. Pabrėžkite savo pirmokui, kad mokytojui svarbi jo nuomonė. Ne tik pozityvi (teigiama), bet ir negatyvi. Vaikas gali išsakyti savo nuomonę ir prieštaraudamas, bet tai turi būti pasakyta mandagiai ir neįžeidžiant kito.
Pastebėkite sūnaus ar dukros stiprybes ir sėkmes, net jei jos mažos. Stiprinkite besimezgančius talentus ir nelyginkite savo vaiko su kitais vaikais – jūs juk irgi nenorite būti lyginami? Žydai sako – iš pomidoro neišauginsi apelsino. Todėl išvydę pirmuosius pomidoro daigelius, tėvai ima siekti išauginti geriausią pomidorą pasaulyje – ir jei vaikui nesiseka matematika, bet sekasi dailė, jie samdys jam geriausius dailės, o ne matematikos korepetitorius.
9. Adaptacijos laikotarpis – normalus reiškinys, būkite kantrūs ir palaikantys.
Vaiko (ir jūsų) gyvenime vyksta dideli pokyčiai, prie jų teks prisitaikyti visiems, tiesiog vieniems tai pavyks lengviau, kitiems – sunkiau. Pasak psichologų, tai labiausiai priklauso ne nuo žmogaus temperamento ir ne nuo jo socialinių kompetencijų, o nuo to, ar stipri nervų sistema. Todėl saugokite ją, adaptacijos metu venkite papildomų dirgiklių, sukeliančių stiprias emocijas – net jei tai būtų džiaugsmingi įvykiai, pavyzdžiui, kelionė, šventė, senelių viešnagė, nakvynė pas draugą.
Būkite pasiruošę, kad adaptacijos metu gali išlįsti silpniausios vietos. Pavyzdžiui, jeigu vaiko imunitetas silpnas, tikėtina, kad jis pradės sirguliuoti. Jeigu sunkiau tvarkosi su stipriomis emocijomis, galite sulaukti pykčio priepuolių ir pan.
Jokiu būdu neignoruokite vaiko siunčiamų signalų, sakydami, kad nieko čia tokio, kad viskas greitai praeis. Visada raskite laiko išklausyti jo baimes ar nerimą ir priimkite juos rimtai, patvirtinkite, kad tie išgyvenimai yra normalūs. Parodykite mažyliui, jog jūs jį suprantate, kad jis nėra vienintelis, kuris išgyvena nerimą ir baimę, kad jums taip pat yra pažįstamas šis jausmas. Jūsų atžala turi jausti, kad prireikus jūs visada būsite šalia, ir su iškilusiais sunkumais jis neliks vienas.
Paskutinės minutės žingsniai
Likus dviem savaitėms. Pradėkite pratintis prie režimo, kuris galios mokslo metais. Anksčiau gulkite ir kelkitės – kasdien laiką paankstinkite 10–20 min. Tai ne šiaip patarimas, kad vaikui tiesiog būtų lengviau anksti keltis. Tai padarius jam lengviau seksis ir mokytis, susikaupti, megzti naujus santykius, suvaldyti įtampą.
Likus savaitei. Pagalvokite apie kokį nors artimą daiktelį, kurį vaikas galbūt norės pasiimti iš namų. Jis turi būti nedidelis, tilpti kuprinėje. Jei neturite tokio, keliaukite nusipirkti iš anksto (kad dar spėtų pamilti) – tai gali būti žaisliukas ar talismanas. Be to, dar spėsite laminuoti šeimos nuotrauką – galbūt ją norėsis išsitraukti sunkią minutę.
Likus kelioms dienoms. Paskutinį kartą peržiūrėkite būtiniausių daiktų sąrašą ir pasitikrinkite, ar tikrai viską nupirkote. Netyčia praleistas daiktas gali pirmomis dienomis virsti tikra tragedija vaikui.
Po Rugsėjo 1-osios. Be naujų dienotvarkėje atsiradusių namų darbų, privalomo knygos skaitymo ir pan., nepamirškite ir laiko poilsiui bei žaidimams – tai būtina vaiko gerovei ir produktyvumui. Jei pirmokas vėl panorės pietų miego – pasistenkite sudaryti tam galimybę: tos pirmos dienos tikrai gali išvarginti jei ir ne fiziškai, tai emociškai.
