90 proc. vaikų dantyse – ėduonis: pasiūlė, kas galėtų būti cukraus pakaitalas saldainiuose

„Deja, vaikų dantų būklė Lietuvoje yra prasta. Ėduonies pažeidimų turi apie 90 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų ir tendencija metams bėgant nekinta. Skaičiai tikrai liūdina, o atsakomybė krenta tiek tėveliams, tiek valstybės sveikatos priežiūros sistemai“, – sako gydytoja odontologė.

G. Usevičiūtės teigimu, ji kasdien susiduria su uždelstais atvejais, kuriuos buvo galima išgydyti gerokai anksčiau ir paprasčiau, problemai dar neįsisenėjus. Čia padėtų ir didesnis valstybės finansavimas, ir geresnė prevencinių programų sklaida.

Anksčiau sakyta, kad pirmą kartą pas odontologą pakanka apsilankyti prieš mokyklą, šešerių ar net septynerių metų. Tačiau šios rekomendacijos senokai pasikeitė. Gydytojos teigimu, pirmasis vizitas pas odontologą turėtų įvykti, kai vaikui išdygsta pirmieji dantukai, tai yra apie 6–8 mėnesį.

„Vėliau gydytojas paskirs kitus profilaktinius vizitus, dažniausiai kas pusmetį. Šitaip odontologas kartu su tėvais gali efektyviai kontroliuoti vaiko burnos higieną, sveikatą ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms“, – sako G. Usevičiūtė ir primena, kad bet kokie vaiko dantų spalvos pokyčiai, blogas burnos kvapas, dantenų kraujavimas, skausmai, dantų dygimo sutrikimai, traumos taip pat privalo nedelsiant apžiūrimi gydytojo odontologo.

Dirbant su mažaisiais pacientais būtina kantrybė, žaismingumas ir naujausių medžiagų išmanymas.

„Pieninius dantis gydome jaunesniame amžiuje, todėl turime keletą iššūkių – ribotą priėjimą, mažą išsižiojimą, trumpą procedūros trukmę. Negalime ilgai piktnaudžiauti vaikų kantrybe, jie greitai pavargsta, todėl turime suktis greitai. Dėl šios priežasties ir dalis medžiagų vaikų odontologijoje yra pritaikytos tokiai darbo specifikai – plombos yra greitai modeliuojamos, mažiau jautrios drėgmei procedūros metu. Taip pat pieniniams dantims turime ir įvairiausių spalvų plombų: vaikai dažnai apsidžiaugia galėdami išsirinkti mėgstamą spalvą ir tuo pačiu patys įsitraukia į gydymo procesą“, – savo darbo kasdienybe dalijasi gydytoja G. Usevičiūtė.

Jeigu infekcija yra gilesnė ir pasiekia danties nervą, gali tekti gydyti pieninio danties kanalus, tačiau ir ši procedūra yra daug paprastesnė ir greitesnė nei nuolatinių dantų šaknų kanalų gydymas.

„Taip pat daug dėmesio skiriame ir profilaktikai. Esant indikacijoms skiriame aplikacijas fluoro laku, kuris skatina danties remineralizaciją ir taip apsaugo dantis nuo bakterijų išskiriamų rūgščių produktų, o išdygusių sveikų nuolatinių dantų vageles hermetizuojame specialia plastiška medžiaga – silantu“, – priduria gydytoja.

„Vaiko psichologinis paruošimas gydymui yra ypač svarbus. Dantų gydymas nėra pati maloniausia procedūra. Todėl baimė, nerimas – natūralūs jausmai, kuriuos skatinu ne užslopinti, o kontroliuoti“, – sako G. Usevičiūtė.

Gydytoja nuramina, kad pirmas susitikimas su vaiku skirtas susipažinimui su gydytoju, jo instrumentais, garsais.

„Turime atskirą, švelnesnę, terminologiją įrankiams, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti atgrasūs. Pavyzdžiui, nevartojame žodžių „adata“ ar „grąžtas“. Visi vaikai yra smalsūs, o dauguma baimių kyla tik dėl nežinojimo. Todėl leidžiu viską pačiupinėti, visko paklausinėti, papasakoju, kodėl reikia gydyti dantukus ir kaip tai vyksta. Kito susitikimo metu vaikas jaučiasi drąsiau, nes žino, kas jo laukia, pasitiki manimi. Gydymo metu nuolat drąsinu ir palaikau mažuosius pacientus. Dėmesį nuo procedūros pavyksta nukreipti animaciniais filmukais, o motyvaciją skatina vizito pabaigoje laukianti dovanėlė“, – įprasta procedūros eiga dalijasi klinikos „Dantų harmonija“ vaikų odontologė Goda Usevičiūtė.

Gydytoja pastebi, kad šiuolaikiniai tėvai daug domisi dantų priežiūros priemonėmis: šepetėlių dizainu, dantų pastos sudėtimi, tačiau dažnai pritrūksta įgūdžių šias priemones efektyviai pritaikyti.

„Odontologas visada padės individualiai parinkti priemones, jų kiekį, parodys, kuriose vietose renkasi apnašos ir kaip jas išvalyti. Kruopščiai išvalyti dantukus pirmaisiais metais dažnai yra nemenkas iššūkis: vaikai nenoriai išsižioja, muistosi, pasitaiko ašarų ir „ožiukų“. Tokiais momentais svarbu psichologiškai nepasiduoti. Kartais patariame mažylio dantukus tėvams valyti dviese: vienas vaiko galvytę pasiguldo tarp kelių ir valo dantukus, o kitas prilaiko ir palaiko morališkai – ramina, dainuoja daineles ar rodo filmukus. Vaikas šių nemalonių patirčių neprisimins, bet gyvens su sveikais dantimis“, – pataria gydytoja.

Jos teigimu, vaikui augant susiformuos įprasta dantų priežiūros rutina, kuri nekels streso nei tėvams, nei vaikui.

„Noriu pabrėžti, kad savarankiškai valyti dantis galima pradėti tik nuo 8–9 metų. Iki tol tėvai gali vaikui leisti įsitraukti į valymo procesą, bet turi užtikrinti valymo kokybę. Kontrolė svarbi ir vyresniame amžiuje – dažnai matau apleistą paauglių dantų būklę“, – sako G. Usevičiūtė.

Gydytoja odontologė primena, kad didžiausias dantukų priešas yra nešvara burnoje. Tačiau dažnas saldumynų, gaiviųjų gėrimų (ypač gazuotų), greitai apdorojamų angliavandenių vartojimas burnos sveikatai tikrai nepadeda.

„Saldainių iš vaikų tikrai nenorėčiau atimti, todėl rekomenduoju skandinavų seniai pritaikytą taisyklę: „saldumynai vieną kartą per savaitę“. O pasmaližiavus reikėtų iškart išsivalyti dantukus. Taip pat šiais laikais yra ir sveikų saldainių alternatyvų – tai pastilės ar čiulpinukai su ksilitoliu. Ksilitolis yra natūrali medžiaga, kitaip žinoma kaip beržų cukrus. Ji ne tik saldi, patinka vaikams, bet yra ir naudinga dantukams: turi antibakterinį poveikį bei kitų gerų savybių“, – sako G. Usevičiūtė.