„Lietuvoje vasaros trumpos ir ne visada itin saulėtos, todėl žmonės stengiasi kuo labiau išnaudoti tuos momentus, kartais net ir be saiko kaitindamiesi saulėje. Saulės mums reikia, nes oda, jos veikiama, gamina vitaminą D. Natūraliai sveikiausia vitamino D porcija pasigamina tada, kai žmogus pabūna saulėje tiek, kad oda sušiltų – vidutiniškai apie 30 minučių. Saulėje būnant per ilgai, galima ne tik išprovokuoti odos ligas, bet ir perkaitinti visą organizmą bei patirti šilumos smūgį“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė.
Gali išprovokuoti odos ligas
Pasak vaistininkės, ypatingai atsargūs su saule turėtų būti turintys kraujotakos, endokrininės sistemos, kardiologinių ir inkstų veiklos sutrikimų, taip pat antsvorio turintys žmonės, vaikai, senoliai.
„Saulėkaita reiškia karštį, o karštyje organizmas aktyviau šalina skysčius, dažnėja pulsas, didėja apkrova širdžiai. Todėl reikia saugotis tiesioginių saulės spindulių, dėvėti galvos apdangalus, pagal galimybes vėsintis gaiviu dušu ar vandens telkinio vandeniu, nepamiršti gerti vandens, geriausia mineralinio, nes prakaituojant prarandama daug mineralų, druskų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų, ir toks praradimas gali sutrikdyti sveikatą“, – primena ji.
Saulės spinduliai gali sukelti odos ligas arba paskatinti jų paūmėjimą. Viena iš tokių yra fotodermatozės – odos ligos, kurias sukelia ultravioletiniai (UV) spinduliai. Fotodermatozėms priskiriamas fototoksinis dermatitas, polimorfinė šviesos dermatozė, fotoalerginis dermatitas, saulės dilgėlinė.
„Fototoksinis dermatitas – tai saulės spindulių ir cheminių medžiagų sukelta uždegiminė odos reakcija, kuomet oda parausta, patinsta, gali atsirasti pūslelės ar pūslės. Polimorfinei šviesos dermatozei būdingi odos bėrimai atvirose kūno vietose, kurie atsiranda po kelių valandų ar keleto dienų, saulės dilgėlinei – bėrimai raudonomis dėmėmis ir pūslėmis“, – vardija J.Skinderskienė.
Saulės spinduliai taip pat sukelia fibroblastų ir kolageno, kuris atsakingas už odos stangrumą ir elastingumą, nykimą. Dėl to oda ne tik praranda grožį ir sensta ankščiau laiko, bet gali vystytis tokios odos ligos, kaip aktininė ar seborėjinė keratozė, formuotis pigmentinės dėmės.
Kuomet saulėje nudegama stipriau, net iki pūslių, tai gali išprovokuoti nudegimo vietoje odos ligas ar pigmentines dėmes ir po 10–15 metų. Metams bėgant, žmonėms, kurie mėgo ilgai lepintis saule, gali pasireikšti priešlaikinis odos senėjimas, arba fotosenėjimas: odos išsausėjimas, daugybė smulkių bei gilių raukšlių, išsiplėtę kapiliarai, pigmentinės dėmės.
Saulės spindulių – pagal odos tipą
Saulės spinduliai skirtingai veikia skirtingo tipo odą, o pavojingiausi jie šviesios odos savininkams.
„Oda pagal jautrumą saulei skirstoma į keturis odos tipus. I-ojo ir II-ojo odos tipo žmonės ypatingai turėtų saugotis saulės. I-ajam odos tipui priskiriami žmonės, kurių oda blyški, strazdanota, plaukai rusvi ar šviesūs, mėlynos arba žalios akys. Jie itin sunkiai įdega, dažniausiai raudonai. II-ojo tipo oda yra taip pat jautri, šiems žmonėms saulėje galima būti ne ilgiau nei 20 min.“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Pašnekovė sako vaistinėje dažnai konsultuojanti pacientus, dažniau – moteris, kurios skundžiasi po saulės vonių atsiradusiu odos išsausėjimu, sudirgimu, pleiskanojimu. Dažniausiai tai pasekmė, kai per ilgai mėgaujantis saulė gaunama didelė UV spindulių dozė.
Odai itin kenksmingas ilgas buvimas saulėje nenaudojant apsauginių priemonių.
„Kremai, pieneliai, aliejai, purškikliai, kurių sudėtyje yra UV filtrai, žymimi SPF, saugo odą nuo nudegimą sukeliančių saulės spindulių. Kiekvienas iš mūsų turėtume turėti dvi nuo saulės apsaugančias priemones: vieną ne mažesnio kaip 50 SPF, pirmosioms deginimosi dienoms, kitą – 30 SPF, kuomet oda apsipranta su saule, šiek tiek įdega. Verta prisiminti, kad apsaugos priemonės veiksmingiausios pirmąsias 2 valandas, vėliau apsauga mažėja. Jei maudotės – pasitepti reikia pakartotinai“, – pataria J.Skinderskienė.
Pataria, kaip išvengti šilumos ar saulės smūgio
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, apsisaugoti nuo nudegimo saulės spinduliais žmonės jau pramoko, tačiau perkaitimo saulėje pavojų ir to sukeliamą saulės smūgį dažnai dar ignoruoja.
„Per vasaros karščius pakilusi oro temperatūra ir saulė, net ir netiesioginė, per debesis, įkaitina mūsų organizmą, o šiam atsivėsinti labai sunku, todėl sutrinka kūno termoreguliacija. Tokia būklė ypač pavojinga sveikatai, nes pakyla kūno temperatūra, darosi bloga, svaigsta galva, prasideda pykinimas, viduriavimas, žmogus netenka daug skysčių, gali prarasti sąmonę“, – vardija J. Skinderskienė.
Pajutus galvos svaigimą, bendrą silpnumą ji pataria nedelsti ir kreiptis į vaistinę, kur vaistininkai padės atsekti problemos priežastį ir parinks tinkamą gydymą. Jei simptomai stipresni, verta nieko nelaukti ir vykti į gydymo įstaigą.
Vaistininkė sako, kad kartais tenka išgirsti mitą, jog Lietuvoje saulė nėra tokia kaitri ir čia perkaisti neįmanoma. Šilumos ar saulės smūgio ar perkaitimo pavojus yra tiek deginantis prie jūros Palangoje, tiek kokiame nors Turkijos kurorte, tačiau, be abejo, poilsiaujant šiltuosiuose kraštuose savo toleranciją karščiui įvertinti reikėtų atidžiau.
Ji primena, kad saulėje būti saugiausia rytais iki 10 val. ir po 16 val., o vidurdienio karščius praleisti vėsiose patalpose ar bent jau pavėsyje.
„Taip pat svarbu padėti kūnui kovoti su karščiu: rengtis šilumai pralaidžiais, šviesiais, natūralių audinių rūbais, nestabdyti prakaitavimo stipriais antiperspirantais, gerti daug vandens, atidžiai rinktis maistą, vengti dehidrataciją skatinančių produktų, tokių kaip sūrūs, rūkyti, riebūs ir kepti gaminiai, alkoholis, kofeinas, saldumynai“, – reziumuoja J.Skinderskienė.
