Termometrų stulpeliams kylant į viršų ir saulei lepinant vis dažniau, Kauno kolegijos lektorė, greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistė, instruktorė Virginija Gutienė primena, kokių prevencinių priemonių imtis, norint saugiai mėgautis vasaros teikiamais malonumais, kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems ir nepasimesti kritinėje situacijoje.
Saulės ir šilumos smūgiai: kaip atpažinti ir elgtis
Bene vienas dažniausių vasaros palydovų – saulės ir šilumos smūgiai. V. Gutienė pažymi, kad nors abi šios būklės kyla dėl perkaitimo, jos skiriasi tam tikrais aspektais: saulės smūgis – tai tiesioginis saulės spindulių poveikis galvai, ypač – karštu oru. Tuo tarpu šilumos smūgis – tai bendras organizmo perkaitimas dėl aukštos aplinkos temperatūros, aktyvios fizinės veiklos ar nepakankamo skysčių vartojimo.
„Patyrūs saulės ir šilumos smūgius jaučiamas silpnumas, nuovargis, gali kankinti pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas ir skausmas, padažnėja kvėpavimas ir širdies plakimas. Taip pat žmogus gali tapti dezorientuotas, jo oda – sausa ir karšta, atsirasti mieguistumas, pradėti trikti sąmonė, žmogus gali jos visiškai netekti, gali prasidėti traukuliai, atsirasti karščiavimas“, – saulės ir šilumos smūgių simptomus vardina greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistė.
Pajutus šiuos simptomus V. Gutienė ragina nedelsiant reaguoti – perkelti nukentėjusįjį į pavėsį, nurengti nereikalingus drabužius. Jei žmogus sąmoningas, duoti jam gerti vėsių skysčių, kiek įmanoma vėsinti kūną – tai galima daryti šlapiu rankšluosčiu, paklode apšluostant nukentėjusįjį, dedant šaltus kompresus ant galvos.
„Jei įmanoma, dėkite ledo gabaliukus arba šaldytus produktus ant stambiųjų kraujagyslių (kaklo, pažastų srityse, pakinkliuose). Jei perkaitusio žmogaus būklė negerėja, pasireiškia sąmonės sutrikimai, traukuliai – nedelsiant skambinkite 112.
Žmogui praradus sąmonę, įvertinkite ar jis kvėpuoja. Jei taip, tuomet guldykite jį ant šono ir stebėkite būklę; jei žmogus nustojo kvėpuoti, nedelsiant pradėkite gaivinimą“, – kaip tinkamai suteikti pagalbą dalinasi V. Gutienė.
Ji pažymi, kad šių sveikatos sutrikimų padėti išvengti gali prevencinės priemonės, tokios kaip pakankamas skysčių vartojimas, tiesioginių saulės spindulių, intensyvios fizinės veiklos vengimas. Kalbėdama apie aprangą, V. Gutienė pataria dėvėti kepurę, rinktis šviesius, lengvus drabužius.
„Atminkite, kad perkaitimui jautresni vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai. Saulės ir šilumos smūgiai yra rimtos būklės, galinčios sukelti sunkias pasekmes, todėl svarbu laiku atpažinti simptomus ir imtis tinkamų veiksmų, kad apsaugotumėte save ir kitus“, – sako Kauno kolegijos lektorė.
Kaip išvengti vabzdžių įgėlimų
Dar vienas dažnas vasaros palydovas – vabzdžiai, kurių įkandimai ar įgėlimai gali nemenkai apkartinti laisvalaikį gamtoje. Siekiant to išvengti, V. Gutienė akcentuoja prevencinių priemonių svarbą. Pirmiausia ji pataria prieš išvykas pasirūpinti repelentais, dėvėti tinkamus drabužius: šviesius, ilgomis rankovėmis, rinktis kelnes – taip sumažinamas odos plotas, kurį gali užpulti vabzdžiai.
„Taip pat stenkitės vengti stovinčio vandens telkinių, pelkių ir miškų, ypač vakare ir auštant, kai vabzdžiai yra aktyviausi. Būkite atsargūs vartodami alkoholinius gėrimus lauke, venkite kvepalų, dezodorantų ir kitų stiprių kvapų, kurie gali privilioti vabzdžius. Jei žinote, kad aplinkoje yra širšių lizdų, būkite atsargūs ir venkite prieiti prie jų per arti; jei esate alergiškas vabzdžių įgėlimams, visada turėkite su savimi antialerginių vaistų“, – pataria greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistė.
Užpuolus vamzdžiams, V. Gutienė pažymi, kad svarbiausia – išlikti ramiems ir lėtai atsitraukti nuo lizdo ar vietos, kurioje užpuolė širšės ar bitės, kadangi staigūs judesiai ir mosavimai rankomis gali dar labiau jas suerzinti ir paskatinti pulti.
„Jei įmanoma, pasislėpkite pastate, automobilyje ar kitoje uždaroje erdvėje. Jei pasislėpti negalite, užsidenkite galvą ir kaklą rankomis, mat širšės labiau linkusios pulti veidą ir kaklą. Jei jums įgėlė, stenkitės nesikasyti įkandimų ir netrinti tų vietų – tai gali paskatinti nuodų išsiskyrimą. Nuplaukite įkandimo vietą muilu ir vandeniu, šaldykite, kad sumažintumėte patinimą ir skausmą“, – sako V. Gutienė.
Ji pažymi, kad jei įgėlimai – ant rankų, reikėtų nusiimti visus papuošalus, kadangi įgėlimo vietos greitai tinsta. Visgi, jei po įgėlimo pasireiškia tokie simptomai kaip bendras silpnumas, šaltas prakaitas, dusulys, vokų, lūpų, veido patinimas, V. Gutienė ragina nedelsiant skambinti 112, kadangi gali prasidėti anafilaksinis šokas.
Nesuteikta pirmoji pagalba dažnu atveju sveikatai kelia didesnę grėsmę nei padaryta klaida
Nuogąstaujančius, kad suteikiant pirmąją pagalbą galima dar labiau pakenkti, V. Gutienė ramina – nors tokia baimė suprantama, dažniausia ji būna nepagrįsta. Greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistė pažymi, kad delsimas suteikti pirmąją pagalbą dėl baimės padaryti klaidą kelia kur kas didesnę grėsmę nei pats pagalbos suteikimas. Svarbu atsiminti, jog laiku suteikta pirmoji pagalba gali išgelbėti gyvybę arba ženkliai pagerinti paciento būklę.
„Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad žmogų staiga ištiko klinikinė mirtis. Tai reiškia, kad tuo metu nustoja funkcionuoti gyvybiškai svarbūs organai – širdis, plaučiai. Šiuo momentu teikiant pirmąją pagalbą labai svarbios pirmos 10 minučių, kitaip dar vadinamos „atominėmis minutėmis“. Jei pradinis gaivinimas pradedamas atlikti praėjus ne daugiau nei 4 minutėms, širdies veiklos ir kvėpavimo atstatymo tikimybė ženkliai išauga.
Praėjus daugiau nei 4 minutėms, ši tikimybė labai sumažėja, prasideda smegenų pažeidimo procesai. Taigi, jei šalia esantys žmonės neatliks pradinio gaivinimo, o, pavyzdžiui, lauks greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, medikams išgelbėti šio žmogaus gyvybę šansų bus labai mažai“, – apie laiku suteiktos pirmosios pagalbos reikšmę kalba V. Gutienė.
Ji primena, kad įvykus nelaimingam atsitikimui taip pat svarbu kuo skubiau paskambinti telefonu 112 – taip dispečeris galės pateikti instrukcijas, kaip tinkamai suteikti pagalbą ir palaikys ryšį iki kol atvyks GMP brigada.
V. Gutienė priduria, kad labai svarbu, jog kiekvienas mokėtų suteikti pirmąją pagalbą: „Tam yra organizuojami kursai, kuriuose įgyjamos visos reikalingos žinios ir įgūdžiai, kaip teikti pagalbą nelaimingų atsitikimų metu.“
Nepasimesti ekstremalioje situacijoje padės keli žingsniai
Net turint pakankami žinių, iš vėžių gali išmušti kritinės situacijos metu patiriamas stresas. Tokiu atveju Kauno kolegijos lektorė pataria pirmiausia pasistengti nusiraminti, keletą kartų giliai įkvėpti ir sukoncentruoti dėmesį į tai, ką tuo metu reikia daryti.
„Prieš suteikiant pirmąją pagalbą labai svarbu įvertinti situaciją. Pavyzdžiui, jei yra bent menkiausia grėsmė jūsų pačių gyvybei ar sveikatai, jokiu būdu nesiartinkite prie nukentėjusiojo.
Tokiu atveju turėtumėte skambinti 112 ir dispečeris pateiks instrukcijas, kaip turėtumėte elgtis. Jei prie nukentėjusiojo artintis saugu, pasistenkite nustatyti problemą – ar žmogus sąmoningas; ar jis kvėpuoja; ar kraujuoja. Kai tai žinosite, galėsite imtis atitinkamų veiksmų ir tiksliai apibūdinti situaciją dispečeriui“, – dalinasi V. Gutienė ir pataria, susisiekus su dispečeriu, įjungti garsiakalbį, kad girdėtumėte nurodymus ir galėtumėte atlikti reikiamus veiksmus.
„Kol lauksite pagalbos, būkite su nukentėjusiuoju, jei jis sąmoningas – pasistenkite jį nuraminti, paaiškinkite, kad pagalba jau pakeliui“, – sako specialistė.
Ji taip pat primena, kad svarbu mokėti naudotis automatiniu išoriniu defibriliatoriumi (AID), kadangi jis gali padėti išgelbėti gyvybę žmonėms, kuriuos staiga ištiko klinikinė mirtis. Defibriliatorius galima rasti daugelyje viešų vietų, o jais naudotis gali net ir neapmokyti asmenys – įjungus šį aparatą pateikiamos garso instrukcijos.
V. Gutienė pastebi, kad nepasimesti kritinėje situacijoje gali padėti ir domėjimasis dažniausiai pasitaikančiomis situacijomis, kuriose reikalinga suteikti pirmąją pagalbą.
„Atminkite, kad kiekviena sekundė gali būti gyvybiškai svarbi, todėl neleiskite baimei jūsų sustabdyti – jūsų suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę“, – nelikti abejingiems ragina Greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotoja.
