Sugelia vabzdžiai
Kur kas didesnis krūvis nei įprastai šiuo metu tenka Klaipėdos universiteto ligoninės Hospitalizacijos klinikos Palangoje medikams. Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje per parą sulaukiama iki 60 žmonių, tarp kurių – ir vaikai.
Pasak klinikos vadovės Laimutės Ežerinskienės, šią vasarą poilsiautojai į ligoninę labai dažnai kreipiasi dėl širšių, bičių ar vapsų įkandimų ir jų sukeltų alerginių reakcijų.
„Ledai, vaisiai, saldūs gėrimai vilioja bites ir širšes. Į paliktą atidarytą tarą įskrenda širšė, kuri sugelia burnos ertmę, nosies sritį ar net galvą. Įgėlus dalį žmonių ištinka alerginės reakcijos. Kai kuriems – labai stiprios, įvyksta anafilaksinis šokas. Įgelta vieta gali stipriai ištinti, skaudėti“, – pasakojo gydytoja, pasak jos, per dieną į ligoninę kreipiasi 6–8 vabzdžių sugelti asmenys.
Taip pat L. Ežerskienė pastebėjo, kad nemažai žmonių į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvykta dėl erkių įkandimų.
Vyrauja traumos
Medikės teigimu, į ligoninę kurorto gyventojai ir svečiai dažnai atvyksta patyrę įvairais traumas. Kreipiamasi tiek dėl paprasčiausių nubrozdinimų, sumušimų, patempimų, tiek dėl rimtų sužalojimų, skeveldrinių lūžių.
„Traumos – kurorto specifika. Poilsiautojai susižaloja važiuodami paspirtukais, riedučiais ar dviračiais, šokinėdami ant batutų ar mėgaudamiesi vandenlenčių sportu. Pasitaiko atvejų, kai jūroje niksteli koją ar pajūryje užlipa ant stiklų. Pasitaiko ir galvos traumų, smegenų sutrenkimų ar sukrėtimų“, – vardijo L. Ežerinskienė.
Specialistė pastebėjo, kad Palangoje žmonės neretai persistengia mėgaudamiesi saulės voniomis. Dėl to kiekvieną vasarą į ligoninę plūsta pacientai patyrę odos nudegimus ar šiluminius smūgius.
Paūmėja lėtinės ligos
Nemažai pacientų į Klaipėdos universiteto ligoninės Hospitalizacijos klinikos Palangoje Priėmimo-skubios pagalbos skyrių kreipiasi dėl paūmėjusių lėtinių ligų bei negalavimų: hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų, galvos smegenų nepakankamumo, kuriuos provokuoja karščiai.
„Atostogų metu gali paūmėti lėtinės ligos. Pasitaiko atvejų, kai žmonės, atvažiavę ilsėtis tai atsipalaiduoja, kad net pamiršta išgerti vartojamus ir būtinus vaistus, nesilaiko savo gydytojų nurodymų, režimo. Dėl to dažnai sulaukiame pacientų su širdies ritmo sutrikimais, hipertenzija, stenokardija, infarkto ir insulto atvejų“, – pastebėjo L. Ežerinskienė.
Medikai atkreipė dėmesį, kad karštomis dienomis reikia dar atidžiau stebėti savo kraujospūdį. Mat labiau išsiplečia kraujagyslės, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kinta kraujo spaudimas, todėl gali sutrikti širdies ritmas.
Rekomendacijos kaitriomis dienomis
Pasak L. Ežerskienės į Palangos ligoninę pacientų daugiau kreipiasi karštomis dienomis. Medikė karščiui jautriems žmonėms pataria vengti saulėkaitos aktyviausiu jos metu – 11–15 val būti pavėsyje, vartoti daug skysčių (geriausiai – geriamojo vandens, vengti alkoholio ir kofeino), vengti didelio fizinio krūvio, prisidengti galvą apdangalais bei nepamiršti naudoti apsauginio kremo, rengtis šviesiais, laisvais rūbais.
„Dirbdami, sportuodami per karščius dvigubai apkrauname širdį, ir tai nepraeina be pasekmių. Karštis veikia iš lėto ir pavojus sveikatai dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus.
Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje“, – pastebi specialistė.
